Pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs, kad nuteistųjų kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes kaltinamieji nenumatė, kad dėl jų veikos gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvę apdairesni ir atsargesni.
Už padarytą nusikaltimą teismas V.Balsiui ir R.Survilai paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmes, kurių vykdymą atidėjo 1 metams, įpareigodamas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiųjų.
Iš civilinio atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro buvo priteista nukentėjusiosios L. O. M. naudai 1 948,10 Eur, o Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 3 680,56 Eur turtinė žala. Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ mirusiojo sutuoktinei buvo priteista 18 000 Eur, o sūnui – 12 000 Eur dydžio neturtinė žala.
Vylėsi išteisinimo
Nuosprendį apskundę nuteistieji ir civilinis atsakovas (nuteistųjų darbdavys) prašė jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas apeliaciniu skundu nesutiko su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
Nuteistųjų ir civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose buvo teigiama, kad nuteistieji nepažeidė jokių specialiųjų taisyklių nuostatų ir nenumatė bei negalėjo numatyti, kad neštuvuose tinkamai fiksuotas pacientas nukris.
Be to, jie negalėjo numatyti, kad pacientas turi išskirtinių sveikatos sutrikimų, kurie konkrečiu atveju lems jo sužalojimo sunkumą, todėl tarp inkriminuojamos pavojingos veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių (atsiradusių) padarinių nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio – buvo padaryta ne nusikalstama veika, o įvyko atsitikimas (kazusas).
Buvo padaryta ne nusikalstama veika, o „įvyko atsitikimas“, kitaip tariant, kazusas – tokia buvo apeliantų pozicija, bet teisėjai ją atmetė.
Tačiau tokios apeliantų pozicijos, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma nepatvirtino, todėl teismas nuteistųjų, apeliacinius skundus atmetė.
Susipažinęs su skundų nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga bei atlikęs įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nuteistųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duoti parodymai nepaneigia įrodymų visumos pagrindu skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad jie pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles.
„Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad V.Balsys ir R.Survila nuteisti remiantis ne prielaidomis, o byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais – nukentėjusiųjų, iš dalies pačių nuteistųjų, liudytojų, specialisto parodymais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis bei jų visuma.
Nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu,“ – nurodoma nutartyje.
Neštuvų būklė nebuvo prasta
Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus nuteistųjų argumentus dėl prastos neštuvų techninės būklės ir kad jie nebuvo supažindinti su neštuvų naudojimo instrukcija: parodymų patikrinimo metu nebuvo pastebėta ar/ir užfiksuota, jog neštuvai yra apgadinti ar netinkamai veiktų; duomenų, kad neštuvai po įvykio buvo netinkami naudoti, nepateikė ir nuteistieji; pareiga mokėti naudotis neštuvais yra įtvirtinta vidaus tvarkose.
Be to, nuteistieji buvo tinkamai instruktuoti saugiai atlikti jiems pavestas funkcijas, supažindinti su darbinėms funkcijoms atlikti reikalingų priemonių ir įrangos naudojimo instrukcijomis.
Ekspertas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pacientui nustatytas kraujo išsiliejimas yra trauminės kilmės, o jį galėjo sukelti muštinė žaizda, kurią jis patyrė nukritęs su vežimėliu.
Gydymo įstaigoje atlikus kompiuterinę tomografiją, nukentėjusiajam nebuvo nustatyta kraujo išsiliejimo į galvos smegenų medžiagą, kas būtų būdinga insultui.
Taigi, nuteistųjų argumentai, kad nukentėjusiojo mirtį galėjo lemti insultas, išskirtiniai sveikatos sutrikimai nepagrįsti.
Priteista suma proporcinga ir protinga
Nors nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nesutiko su priteistos sumos dydžiu neturtinei žalai atlyginti, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad priteista suma yra teisinga, proporcinga ir protinga.
Pirmosios instancijos teismas pakankamai individualizavo neturtinės žalos patyrimo atvejį dėl kiekvieno iš nukentėjusiųjų, pažymima Kauno apygardos teismo pranešime.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistųjų ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios L. O. M. naudai iš civilinio atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro priteista 1 948,10 Eur turtinei žalai atlyginti, nutardamas priteisti nukentėjusiajai 1 948,10 Eur turtinės žalos iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“.
Taip pat keitė nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 3 680,56 Eur turtinei žalai atlyginti, nutardamas priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai 3 680,56 Eur iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“. Nes šioje byloje nuteistieji nėra vadovaujantys asmenys, jiems draudimo apsauga pagal su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarytą draudimo sutartį nėra taikoma ir turi būti priteista iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
