Rusų kalbos specialistas G.Reketis (gim. 1962 m.) dėstė ne tik Vilniaus mokymo centro auklėtiniams, bet ir ugdydavo nuteistuosius, lankydamas juos pataisos namuose.
Su vienu tokiu kaliniu, Sauliumi Plečkaičiu, mokytojas kone susidraugavo, todėl nuteistojo prašymas atnešti jam „labai gerų“ maisto papildų pradžioje kriminalu nekvepėjo. Tiesa, G.Reketis suvokė, kad tokių dalykų už grotų niekam perduoti nevalia, tad siuntinį nešė slapčia.
Sumanymas baigėsi gėdingu pedagogo sulaikymu – Vilniaus pataisos namų patikros kambarėlyje jam pačiam teko išsitraukti tarp dvejų apatinių trumpikių paslėptą buteliuką, o vėliau aiškintis dėl to policijai, prokurorams bei stoti prieš Vilniaus apygardos teismą.
Pripažino kaltu dėl abiejų nusikaltimų
Pirminis pernykštis teisėjo Arūno Bartkaus verdiktas buvo negailestingas. Pripažinęs G.Reketį kaltu tiek dėl piktnaudžiavimo (Baudžiamojo kodekso (BK) ) 228 str. 2 dalį, tiek dėl (BK 260 str. 1 dalį), teismas paskyrė pedagogui vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.
Tačiau šis apkaltinamasis nuosprendis taip ir neįsiteisėjo, nes Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) jį sumalė į miltus.
„Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nuosprendį, kuriuo Genadijus Reketis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: G.Reketį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – paskelbė aukštesnės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albino Bielskio ir Algimanto Valantino.
Suprasti akimirksniu
- Draudžiamų medžiagų kiekis, apie kurį šioje byloje kalbama, yra 0,0094 g (2,0 proc.) gryno metadono, per ekspertizę išgryninto iš bendros 0,4689 gramo metadono miltelių masės.
- Jei teisme G.Rekečio kaltė vis dėlto būtų pasitvirtinusi, vien dėl šio „narkotikų platinimo“ vyras galėjo būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų. Duodamas parodymus pirmame teisme vyras sykį net pravirko.
- Į pataisos namus pedagogas 2017 m. lapkričio 28 d. nešė kofeino tabletes, skirtas sportuojantiems. Dėžutėje tarp 23 kapsulių buvo viena „pagerinta“ – su metadonu.
- Kaip pastebėjo pedagogą teisme gynęs advokatas, metadonas yra vaistas nuo priklausomybės narkotinėmis medžiagomis. Įprasta dozė gydymui yra dvi tabletės, ir nuo tokio kiekio apsvaigti negalima. Tai gynėjui leido daryti išvadą, kad viena metadono kapsulė yra bevertė.
- Beje, nuteistojo Sauliaus broliu prisistatęs vyras už siuntinio į pataisos namus perdavimą G.Rekečiui buvo atsilyginęs brendžio buteliu.
„Teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, vertinant kiekvieną įrodymą atskirai kitų byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste“, – pažymima naujame LApT paskelbtame nuosprendyje.
Nusikalsti galima tik tyčia
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šis nusikaltimas yra padaromas veikiant tiesiogine tyčia.
Kaltininkas turi tikslą parduoti ar kitaip platinti šias medžiagas ir to tikslo siekia. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir neturi bei negali numatyti, kad disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamojon atsakomybėn pagal komentuojamą straipsnį jis negali būti traukiamas.
Taigi, kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, yra narkotinės arba psichotropinės, pažymėjo teismas.
Po sulaikymo – krata pedagogo bute
Apygardos teismo išvadą, kad nuteistasis galimai nešė narkotines medžiagas ne pirmą kartą, Apeliacinis teismas vertino kaip faktiniais duomenimis nepagrįstą prielaidą.
Šiuo atveju, teisėjų kolegijos požiūriu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis vieną kapsulę metadono nešė savo iniciatyva ir kad žinojo, ką būtent jis neša.
Juolab iš karto po sulaikymo G.Rekečio namuose buvo padaryta krata, kurios metu nebuvo rasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų ar su jais susijusių daiktų.
Puiki mokytojo charakteristika
Ir Vilniaus mokymo centro direktorius patvirtino, kad nuteistasis yra „švelnus, patiklus žmogus“, kurio santykiai visada buvo geri tiek su kolegomis, tiek ir su nuteistaisiais.
G.Reketis daug kartų buvo skatintas už labai gerus profesinius pasiekimus.
„G.Reketis buvo geras savo srities žinovas, charakterizuojamas tik labai gerai, neturėjęs praeityje jokių drausminių nuobaudų. Tai patvirtina ir nuteistojo charakteristika, iš kurios matyti, kad G.Reketis daug kartų buvo skatintas už labai gerus pasiekimus, jam skirtos net piniginės premijos. Jis yra gerbiamas mokinių ir bendradarbių.
Ši nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neprieštarauja mokytojo vertybinėms nuostatoms, numatytoms mokytojo pareiginėje instrukcijoje. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šie faktiniai duomenys, vertinant juos kiekvieną atskirai ir įrodymų grandinėje, nepatvirtina vidinio įsitikinimo, kad G.Reketis ir anksčiau nešiojo į pataisos namus draudžiamus daiktus ar narkotines medžiagas, o kitų, tai patvirtinančių įrodymų, byloje nėra“, – rašoma nuosprendyje.
Nusižengė, bet valstybei nepakenkė
Pirmosios instancijos teismas G.Reketį buvo nuteisęs ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Teisėjas nustatė, kad mokytojas piktnaudžiavo tarnyba: būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdamas rusų kalbos mokytoju ir turėdamas teisę patekti į pataisos namus švietimo tikslais, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, ją gaudamas (iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 18 eurų vertės brendžio butelį), atgabeno į pataisos namus narkotinę medžiagą – metadono miltelius, kuriuose buvo 0,0094 g (2,0 proc.) gryno metadono, kurį, žinodamas, kad narkotines medžiagas nešti draudžiama, siekdamas šias medžiagas perduoti vienam nuteistajam, laikė slėpdamas kelnaitėse, kol jo asmens kratos metu tarnybinėse patalpose jas rado ir paėmė pareigūnai.
Nustatyta, kad taip veikdamas nenustatyto asmens interesais, jis, sumenkindamas Vilniaus mokymo centro autoritetą ir pažeisdamas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą „Dėl įeinančių įstaigas asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo“ akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų nustatytos tvarkos, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.
Apeliacinis teismas pasisakė priešingai: G.Reketis būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, padarė nustatytų teisės aktų pažeidimus, tačiau jo nustatyti veiksmai buvo trumpalaikiai, nenulėmė valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimo, nepakenkė valstybės valdymo tvarkai.
Kaip matuojama „didelė žala“?
Motyvuojant išteisinimą primenama, kad didelė žala yra piktnaudžiavimo sudėties būtinasis požymis, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšių siejamas su kaltininko padarytais veiksmais. Didele žala gali būti pripažinta turtinė arba neturtinė žala. Pagal šį požymį atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąvoka „didelė žala“ yra vertinamasis požymis. „Dėl to žalos pobūdis ir dydis nustatomi atsižvelgiant, kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami pažeisti interesai, koks teisių ir laisvių suvaržymo laipsnis, nusikalstamos veiklos trukmė, kaltininko einamų pareigų reikšmė (kuo aukštesnes pareigas užimantis asmuo pažeidžia įstatymus, tuo jis padaro didesnę žalą).
Kuo aukštesnes pareigas užimantis asmuo pažeidžia įstatymus, tuo jis padaro didesnę žalą.
Taip pat vertinamas kaltininko padarytos veikos atgarsis visuomenėje ir šio atgarsio įtaka valstybės tarnautojo autoritetui ar valstybės institucijos prestižui. Kita vertus, „didelė žala“ valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), tačiau lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, kurie pažeidžia verslo tvarką, viešuosius interesus ir panašiai.
Taigi sąvoka „didelė žala“ įpareigoja teismą motyvuoti, kokie faktiniai duomenys patvirtina, kad padaryta žala atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės žalos požymį“, – rašo teismas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes, kurias patvirtina byloje esantys, įstatymu nustatyta tvarka gauti ir įvertinti įrodymai, nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo veiksmais valstybės interesams padaryta žala atitinka BK 228 straipsnyje numatytos didelės žalos požymį, yra nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl neįrodyta: „Jis pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir šioje dalyje naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.“
LApT išteisinamasis nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs, tačiau teoriškai teisės taikymo aspektu dar gali būti peržiūrėtas Aukščiausiajame Teisme.
