„Baigus šią bylą, jokio džiaugsmo nėra. Tuščia viduje. Visiems pareigūnams buvo emociškai sunku atlikti tyrimą. Juk nužudymas atliktas itin žiauriai. Biologinė vaiko motina kaltinama tyčiniu vaiko nužudymu. Jai taip pat pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis. O Gediminas Kontenis kaltinamas tiek tyčiniu nužudymu, tiek fizinio skausmo sukėlimu.
Galime teigti, jog jie abu mušė vaiką ir jų abiejų veiksmai sukėlė mažamečio mirtį. Prokurorams nekyla abejonių dėl jų abiejų veiksmų“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, atsinešęs penkis tomus bylos medžiagos.
Anot jo, apklausti įtariamųjų nebuvo jokių problemų – jie noriai davė parodymus. G.Kontenis visų apklausų metu jautėsi pakankamai gerai – mažai suvokė veiksmų pasekmes. Motina apklausų metu buvo pasyvi: nepanoro pateikti klausimų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas tikino, jog bylą sudaro 8 tomai, tai yra 1 500 dokumentų.
Pasak pareigūnų, patys įtariamieji apklausų metu prisipažino, jog ne kartą smurtauta prieš vaiką. Motyvai tyrėjams protu nesuvokiami.
„Kyla klausimas dėl abiejų įtariamųjų emocinio intelekto. Vargu ar jie supranta savo veiksmų pasekmes. Tai yra skaudus dalykas. Pagrindinė problema, jog jie nesugeba suprasti nei savo, nei kitų žmonių jausmų. Dėl to ir įvyko nelaimė. O dar ir psichotropinių medžiagų poveikis. Vaikas buvo terorizuojamas ilgą laiką, o motina nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią.
Ar galima teigti, jog įtakos tokiems žiauriems veiksmas turėjo tik narkotinės medžiagos? Nemanau. Tokius žmones galima sustabdyti tik juos izoliuojant. Jie mažai domisi aplinka, jų artimųjų ratas itin siauras, todėl ir įvyko tai, kas įvyko. Socialinių problemų neišspręsime tik su Baudžiamuoju kodeksu. Neprieisim prie tų žmonių, kurie gyvena tarsi kitoje erdvėje. Reikia ieškoti kompleksinių priemonių, kaip į tokias šeimas „įeiti“. Smurto ratas daugelyje šeimų sukasi ir niekaip iš to rato neišeina“, – baisėjosi D.Valkavičius.
Anot jo, tyrimo metu atlikta net 12 ekspertinių tyrimų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas tikino, jog bylą sudaro 8 tomai, tai yra 1 500 dokumentų. Kaltinamasis aktas – 202 puslapių apimties.
„Šis tyrimas parodė, kad vaikai yra pagrindinė vertybė. Tai yra tragedija, kai vaikučiui, kuris negali savęs apginti, atimama gyvybė. Tyrimą atlikusiems pareigūnams buvo labai sunku emociškai tai tirti. Tokiais atvejais prireikia ir komisariatuose dirbančių psichologų pagalbos. Juk ne vienas teisėsaugos pareigūnų pats yra tėtis ar mama“, – teigė D.Žukauskas.
Pasak jo, po šio rezonansinio įvykio, padaugėjo pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Pokyčiai sistemoje imti įgyvendinti visose savivaldybėse.
„Vien Joninių dieną Kauno apskrityje buvo užregistruota apie 100 smurto artimoje aplinkoje atvejų. Kai kurie žmonės nesugeba švęsti švenčių be alkoholio, narkotikų ir smurto. Net 90 proc. smurto atvejų susiję su alkoholio padauginimu“, – tikino D.Žukauskas.
„Mane labiausiai sukrėtė tokia beprasmybė – tiek kartų smūgiuoti mažamečiui... Mažiausiai 153 trauminiai poveikiai. O dar ne visi smūgiai paliko pėdsakus ant kūno. Juk yra dar ir psichologinis smurtas, vaiko gniuždymas“, – teigė D.Valkavičius.
Tyrimo metu buvo nustatytas ne vienas epizodas, kuomet vaikas buvo mušamas. Anot D.Žukausko, kai įvyksta nelaimė, tik tuomet žmonės ima kreiptis, pasakoti apie tam tikrą šeimą – iki tol niekas nesikreipia.
„Būkime pilietiški visą laiką – nelaukime, kol įvyks nelaimė“, – tikino D.Žukauskas.
Dar anksčiau bylą kuravęs prokuroras Vytautas Gataveckas teigė, jog greičiau pabaigti tyrimą padėjo ne tik visomis išgalėmis dirbusi tyrėjų komanda (apklausta apie 200 liudytojų), bet ir aplinkybė, kad įtariamiesiems vaiko nužudymu nereikėjo paskirti nei ambulatorinės, nei psichiatrinės ekspertizės, – nustatyta, kad įtariamieji gali atsakyti už savo veiksmus, yra pakaltinami.
Į butą Kėdainiuose greitosios pagalbos medikai buvo iškviesti šiemet, sausio 25 vakarą, prieš pat vidurnaktį. Bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs Gediminas Kontenis teigė, kad mažametis nebekvėpuoja, jį sumušusi motina. Atskubėję medikai vaiką skubiai išgabeno į ligoninę, tačiau mažiau nei po dviejų parų jis Kauno klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje mirė.
„Vaizdas šiurpus. Vaikas tikrai buvo skriaudžiamas ir mušamas ne vieną kartą, tikrai neapsieita be kitų kietų bukų daiktų. Kas baisiausia, jis miršta dėl galvos smegenų traumos. Paskutiniai smūgiai buvo sukoncentruoti į galvą“, – iškart po to, kai berniukas buvo atvežtas į gydymo įstaigą, teigė jį gydęs medikas.
Įtarimai krito ant 23-ejų metų vaiko mamos Monikos Kaziukaitytės ir jos anksčiau dukart teisto 28-erių metų sugyventinio G.Kontenio. Jiems netrukus buvo pateikti įtarimai dėl bejėgiškos būklės mažamečio vaiko, kuris yra šeimos narys, itin žiauraus nužudymo. Ekspertai nustatė, kad vaikui buvo suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini buvo suduoti į galvą. Tokių smūgių buvo apie 10. Vaikas telefono įkroviklio laidu, diržu, rankomis buvo mušamas kelias valandas.
Berniukas mirė dėl sunkios galvos traumos, kraujui išsiliejus į smegenis.
Per tyrimą įtariamieji aiškino, kad smurtas šeimoje kilo dėl to, kad mažametis nemokėjo ištarti skaičių pavadinimų. Merdinčiam vaikui motina dar sugirdė vaistų, manė, kad pavyks pagydyti pačiai. Medikai iškviesti, kai mažametis realiai buvo miręs.
Įtariamųjų organizme aptikta narkotinių medžiagų – metamfetamino, tačiau neaišku, ar jie buvo apsvaigę nusikaltimo padarymo metu. Apklausiami jie kaltę dėl lemtingų smūgių sudavimo vertė vienas ant kito, parodymus nuolat keitė. Iškart po nusikaltimo įvykdymo M.Kaziukaitytė buvo prisiėmusi kaltę, vėliau jau tikino, jog smūgius atliko tik G.Kontenis. Ji vaiką neva tik stumtelėjusi.
Dar iki nužudymo anksčiau už disponavimą narkotikais teistas G.Kontenis mažiausiai porą kartų buvo smarkiai sumušęs ir berniuko motiną. Tačiau tokį savo elgesį jie išmoningai slėpė, aplinkiniams sudarydami tvarkingos šeimos įspūdį. Tyrimo metu nustatyta, kad apie moters anksčiau patirtą smurtą buvo žinoma ir keliems artimiesiems, ir aplinkiniams, tačiau tuo metu jie tą faktą ignoravo, o vėliau viešai skelbė esą nieko apie tai nežinoję.
G.Kontenis pareigūnams prisipažino, kad kelis kartus yra smurtavęs prieš berniuką, tačiau pabrėžė, jog mažametį mušė ir sugyventinė.
Už vaiko nužudymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
