Sekimą vykdė KGB operatyvininkai, archyvuose yra išlikusios pažymos, nuotraukos. Bet jie turėjo ir šaltinių tarp pačių nusikaltėlių. Visi kalba apie vieną žmogų, kuris galėjo dirbti KGB, – apie banditų ir KGB ryšius pasakojo žurnalistas Dailius Dargis.
„Sekimą vykdė KGB operatyvininkai, archyvuose yra išlikusios pažymos, nuotraukos. Bet jie turėjo ir šaltinių tarp pačių nusikaltėlių. Visi kalba apie vieną žmogų, kuris galėjo dirbti KGB“, – apie banditų ir KGB ryšius pasakojo žurnalistas Dailius Dargis.
Šią savaitę jis pristatė ketvirtąją savo knygą „Mafijos kronikos“, kurioje pasakoja apie pirmųjų Lietuvos organizuotų nusikalstamų gaujų siautėjimą. Nuo šešėlinių verslininkų, kurių kai kurie dabar tapo politikais, iki nusikaltėlių, kurie dirbo represinėms okupantų struktūroms.
„Buvo toks Kauno banditas pravarde Išsižiojėlis. Jis greitai praturtėjo ir labai paslaptingai žuvo“, – pasakojo knygos autorius.
Teisėsaugos pareigūnai įtaria, kad Išsižiojėlis buvo KGB agentas, kurį dėl to pašalino nusikaltėliai.
Pirmoji „užsakyta“ žmogžudystė
Kaunietis Algimantas Edvardas Tamulis buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos nusikaltėlis, kuris krito nuo samdomo žudiko rankos. 1991 metų rugsėjį važiavo į Latvijos gangsterio laidotuves, kai Rygos priemiestyje jo automobilį užpuolė kaukėtas vyras.
Daktarų gaujos narys buvo mirtinai subadytas peiliu. Jis palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse.
„Jeigu viskas būtų susiklostę kitaip, neabejoju, kad dabar A.Tamulis būtų vienas iš didesnių Lietuvos verslininkų“, – sakė žurnalistas, tyrinėjęs organizuotų nusikaltėlių ir KGB ryšius.
„Jeigu viskas būtų susiklostę kitaip, tai neabejoju, kad dabar A.Tamulis būtų vienas iš vadinamųjų Lietuvos oligarchų“, – sakė žurnalistas, tyrinėjęs organizuotų nusikaltėlių ir KGB ryšius.
Greičiausiai, kaunietis A.Tamulis nebuvo susijęs su nužudymais ir kitais smurtiniais nusikaltimais.
1987 metais pradėjęs savo „karjerą“ Kauno gaujoje, jis buvo tipiškas tų laikų šešėlinio pasaulio verslininkas, vadinamasis biznierius – stileiva, važinėjęs prabangiausiais tų laikų automobiliais ir pralobęs neaiškiomis aplinkybėmis.
Turėjo KGB palaiminimą
Tuo metu byrančioje Sovietų Sąjungoje tvyrojo chaosas, o teisėsaugos pareigūnai neturėjo pakankamai išteklių kovai su organizuotais nusikaltėliais. Sovietinė teisėsauga galėjo suvaržyti banditų veiklą, bet negalėjo išsklaidyti gaujų.
Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis A.Tamulio turtai buvo įspūdingi.
„Net tada buvo pakankamai sunku susikrauti labai didelius turtus ir likti nepastebėtam. Bet jis buvo įspūdingai pralobęs, turėjo ryšių su Latvijos banditais, kūrė didelius verslo planus ir niekas jo nelietė. Kažkuria prasme toje nusikaltėlių grandinėje jis buvo net įtakingesnis už patį Daktarą“, – kalbėjo knygos autorius.
Kaunietis A.Tamulis turėjo didelį namą Palangoje, prie pat jūros, kelis prabangius automobilius, planavo sukurti kazino tinklą visoje Sovietų Sąjungoje – nuo Lietuvos pajūrio iki Sočio.
„Kai kurie žinomi ir įtakingi to meto pareigūnai man patvirtino, kad Tamulis teikdavo duomenis apie kitus nusikaltėlius, o už tai galėdavo laisviau tvarkyti savo verslo reikalus“, – sakė D.Dargis.
Šį nusikaltėlį puikiai prisimena KGB pulkininkas Marijonas Misukonis, kuris 1988 metų rudenį tapo Lietuvos SSR, o 1990 kovą – ir pirmosios Lietuvos Vyriausybės vidaus reikalų ministru.
A.Tamulio nužudymas taip ir nebuvo išaiškintas.
Kriminalinio pasaulio užkulisiuose svarstoma, kad jį pašalino bendrai, supratę, kad jis dirba KGB.
Saugumiečių archyvuose išliko kelios operatyvinės pažymos ir nuotraukos, kuriose A.Tamulis užfiksuotas puotaujantis su H.Daktaru ir kitais gaujos vadais.
„Man teko bendrauti su Tamulio seserimi. Ji pasakojo, kad po nužudymo kai kurie banditai bandė padėti jo šeimai, paremti, bet dauguma galvojo tik apie tai, kaip pasisavinti jo turtus“, – pasakojo D.Dargis.
Tinkle buvo ir abu Dekanidzės
Išlikę KGB dokumentai liudija, kad Lietuvos šešėlinio pasaulio virpesius kagėbistai stebėjo visą laiką – nuo pirmųjų organizuotų nusikalstamų grupių susikūrimo.
Operatyviniuose dokumentuose užfiksuota, kad į KGB agentų akiratį pateko turtingas sostinės veikėjas Georgijus Dekanidzė. Tuo metu saugumiečiai rašė, kad šitas pilietis turi ryšių su užsienio valstybėmis, deimantų ir meno vertybių kontrabandininkais.
Pavyzdžiui, 1983 metų operatyviniuose dokumentuose užfiksuota, kad į KGB agentų akiratį pateko turtingas sostinės veikėjas Georgijus Dekanidzė. Tuo metu saugumiečiai rašė, kad šitas pilietis turi ryšių su užsienio valstybėmis, deimantų ir meno vertybių kontrabandininkais.
Tačiau KGB niekada nesikėsino į Vilniaus brigados krikštatėvį. Netgi priešingai.
„Iš dokumentų aiškiai matyti, kad jo sūnus Borisas Dekanidzė sovietmečiu keliaudavo po Ameriką, Vokietiją, kitas Europos šalis. KGB yra užfiksuoti jo kelionių maršrutai. Tad kyla visokių minčių. Apie tai man buvo užsiminęs ir prokuroras Gintaras Jasaitis“, – kalbėjo žurnalistas.
Vargu ar pavyks gauti atsakymus ir Vilniaus brigados šulų sąsajas su KGB. Bet yra kelios versijos – arba sostinės banditai dosniai šerdavo korumpuotus pareigūnus, arba teikdavo informaciją apie kitus nusikaltėlius.
Sėdėjo KGB kalėjime
Į saugumiečių nagus buvo patekęs ir H.Daktaras. Tik saugumiečiai nemokėjo teisingai užrašyti bandito pavardės – dokumentuose vadino jį „Diktoru“. Įdomu tai, kad nusikaltėlių autoritetas netgi padėjo KGB agentams ieškoti pradingusios pasiklausymo įrangos.
1986 metais Daktaro gauja siautėjo Kaune, o vietos pareigūnai nesugebėjo nusikaltėlių įkišti už grotų. Buvo pasitelkti KGB agentai ir Vilniaus milicininkai, kurie po metų ir įkišo H.Daktarą už grotų.
Devyni Kauno Daktarų gaujos nariai buvo įgrūsti į KGB kalėjimą Vilniuje, prie Lukiškių aikštės.
„Juos tardė ir saugumiečiai, ir milicininkai. Visi buvo suinteresuoti išsklaidyti gaują. Galiausiai banditams buvo paskirtos didelės bausmės. Jie gavo nuo septynerių iki aštuonerių metų ir buvo išsiųsti į skirtingus kalėjimus Rusijoje“, – pasakojo D.Dargis.
Tačiau H.Daktaras neliūdėjo – prieštaringai vertinamoje autobiografinėje knygoje „Išlikti žmogumi“ jis pasakojo, kad nuolat grįždavo į Lietuvą, ilsėjosi Nidoje ir Palangoje.
„Vėliau pareigūnai man pasakojo, kad tai buvo tiesa. Matyt, jis papirkdavo kalėjimo prižiūrėtojus dovanomis, deficitinėmis prekėmis, paslaugomis“, – kalbėjo D.Dargis.
1992 metais Kauno nusikaltėlis buvo paleistas į laisvę ir spėjo į Lietuvoje įsisukusį privatizavimą.
Padėjo saugumiečiams
KGB dokumentuose H.Daktaras buvo minimas labai dažnai.
Pavyzdžiui, vienoje operatyvinėje pažymoje rašoma, kad grupuotės lyderis nuolat susitikinėja su vienu Kauno milicininku. Saugumiečiai tai akylai stebėjo.
Tačiau kartą KGB agentai netgi turėjo prašyti H.Daktaro pagalbos.
1980 metais grupė kagėbistų užsuko papietauti Kauno Žaliakalnyje veikusioje kavinėje „Tartu“. Kol jie godžiai kirto Kijevo kotletus, vietiniai ilgapirščiai per pravirą langą ištraukė brangią KGB sekimo įrangą, fotoaparatus ir kitą techniką.
Buvęs KGB pulkininkas M.Misiukoniui vėliau pasakojo, kad agentai patys bandė surasti vagišius, tačiau jiems nepavyko. Tada kreipėsi į Kauno Daktarų gaujos vadą, kuris save laikė tikruoju Kauno šeimininku.
1980 metais grupė saugumiečių sustojo papietauti Kauno Žaliakalnyje veikusioje kavinėje „Tartu“. Kol jie godžiai kirto Kijevo kotletus, vietiniai ilgapirščiai per pravirą langą ištraukė brangią KGB sekimo įrangą, fotoaparatus ir kitą techniką.
Banditas, nors ir neslėpdamas pašaipos, neatsisakė padėti.
„Po dviejų dienų vėl pasirodėme Kaune. Į susitikimo vietą Daktaras atskubėjo nešinas krepšiais su kagėbistams priklausančia vaizdo ir fotografijos įranga. Jis prasitarė, kad pavogtų ryšio priemonių vagys atsikratė įmesdami į Nerį. Tvirtino, kad aparatūra vis dar guli upės dugne, tiksliai nurodė vietą. Įdomiausia, kad jo informacija pasitvirtino“, – apie šią istoriją vėliau pasakojo M.Misiukonis.
Greičiausiai H.Daktaras nebuvo KGB užverbuotas agentas – suktas nusikaltėlis tiesiog jautė, kad padėdamas saugumiečiams gali iš to gauti naudos ateityje arba tiesiog bijojo „kontoros“ keršto.
Paskutinė knyga
Lietuviškuose KGB archyvuose išliko nedaug dokumentų apie organizuotus nusikaltėlius. Dalis medžiagos buvo išvežta į Maskvą, o kita – sunaikinta.
Tačiau žurnalistui D.Dargiui pavyko rasti įrodymų, kad kagėbistai puikiai žinojo apie Sovietų Sąjungoje besikuriančias gaujas ir organizuoto nusikalstamumo atsiradimą Lietuvoje. Detaliai apie tai rašo naujoje knygoje „Mafijos kronikos“.
„Organizuoti nusikaltėliai atsirado beveik tuo pat metu visoje Sovietų Sąjungoje. Daug įtakingų to meto Lietuvos nusikaltėlių sėdėjo kalėjimuose Rusijoje, o ten susipažindavo su didžiausiais Sovietų Sąjungos nusikalstamo pasaulio autoritetais. Tai lietuviams irgi darė įtaką, jie palaikė glaudžius ryšius su Maskva“, – pasakojo žurnalistas.
Tarkime, nuožmioji Solncevo brigada, kuri sovietmečio pabaigoje šiurpino Maskvą, susikūrė beveik tuo pat metu kaip ir Kauno Daktarų gauja. Rusijos nusikaltėliai terorizavo kioskų savininkus, o lietuviai – lapių augintojus.
Naujoje savo knygoje D.Dargis detaliai aprašo ir kitokias nusikaltėlių sąsajas. Pavyzdžiui, žudynes Kauno „Vilijos“ restorane.
1993 metų spalio 7 dieną kaukėti vyrai nužudė penkis Daktarų gaujos narius. H.Daktaras tik per atsitiktinumą liko gyvas. Spėjama, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti samdomi žudikai iš Baltarusijos, o užsakovai slėpėsi Maskvoje.
„Tas laikotarpis yra labai dėkingas žurnalistui, nes yra daug medžiagos, daug ištirtų bylų, pareigūnai noriai prisimena tuos laikus ir pasidalina patirtimi. Tačiau manau, kad ta tema jau išsemta. Greičiausiai, tai bus paskutinė mano tema apie senąsias mafijos gaujas“, – sakė D.Dargis.
Ateityje jis planuoja parašyti knygą apie šiuolaikinį organizuotą nusikalstamumą.
Išsamiau apie nusikaltėlių ryšius su KGB, šešėlinių verslininkų iškilimą ir galimas sąsajas su dabartiniu Lietuvos politikos elitu, gariausias pirmųjų nepriklausomybės metų grupuotes ir nusikaltimus skaitykite naujojoje D.Dargio knygoje „Mafijos kronikos“.
