Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir papirkimą buvo nuteisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojai (specialistai ir skyrių vedėjai) ir į šią tarnybą besikreipę asmenys (kyšiai darbuotojams buvo duodami už teisėtą veikimą, t. y. už tuos specialistų privalomus atlikti veiksmus, kuriuos pagal einamas pareigas jie privalėjo atlikti neatlygintinai).
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojai buvo nuteisti piniginėmis baudomis, siekiančiomis iki 1 000 MGL (37 660 Eur), o kyšių davėjai – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudomis.
Pirmosios instancijos teismas taikė išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskavo dalį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojų, priėmusių kyšius, lėšų. Su tuo nesutiko prokuroras, prašydamas konfiskuoti visą teisėtomis pajamomis nepagrįstą turtą (pinigines lėšas), o patys nuteistieji skunde apeliacinės instancijos teismui teigė, kad visas jų turimas turtas ir kratų metu rastos piniginės lėšos gautos teisėtai.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir su paskirtų bausmių dydžiais, tačiau apygardos nuosprendį griežtino iš dalies tenkindamas prokuroro skundą ir nuteistiems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojams taikė išplėstinį turto konfiskavimą visam minėtų asmenų turtui (piniginėms lėšoms), kurio jie negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis.
„Yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu“, – sprendimą motyvuoja Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad proporcingumo principas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas išplėstinį turto konfiskavimą taikė tik daliai nuteistųjų turto, negali būti aiškinamas ir taikomas kaip išliekančių ar nepašalintų abejonių kompensavimo priemonė.
Kyšiai buvo duodami ir imami nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki birželio 20 d. Šioje byloje baudžiamasis procesas buvo pradėtas dėl vienuolikos asmenų (kyšių davėjų ir priėmėjų), pirmosios instancijos teismas kaltais pripažino aštuonis asmenis, du asmenis išteisino, vieną – atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas vieną iš išteisintųjų (tarnybos darbuotoją) pripažino kaltu už kyšio davimą kitam tarnybos darbuotojui (skyriaus vedėjui), pastarasis nuteistas už kyšio priėmimą. Dėl kitų nuteistųjų kaltės sprendimas nebuvo pakeistas.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis per tris mėnesius nuo jo paskelbimo kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.