Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, pacientams nustatant darbingumo lygius, iš dalies tenkino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą. Teismas atsižvelgė į skunde nurodytus argumentus ir gydytojai Aldutei Žebrauskienei atėmė teisę užsiimti medicinos praktika trejus metus. Kitiems nuteistiesiems paliktos pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės, griežtesnių bausmių – didesnių baudų skyrimo – prašymas netenkintas.
Šioje byloje Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu praėjusių metų spalio 1 dieną dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pacientams nustatant darbingumo lygius, kalta pripažinta buvusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja Jurga Staponkienė ir bendrosios praktikos gydytoja A.Žebrauskienė.
Bausmių neišvengė ir kyšius minėtoms darbuotojoms davę asmenys – 5 pacientai arba jiems tarpininkavę jų pažįstami.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Pirmosios instancijos teismas buvusią NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėją Jurgą Staponkienę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, sukurstymo suklastoti dokumentus ir sukčiavimo bei skyrė jai 7004 eurų dydžio baudą. Taip pat iš J.Staponkienės atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje. Teismo sprendimu iš nuteistosios konfiskuoti nusikalstamai įgyti 600 eurų.
Šiaulių apygardos teismas bendrosios praktikos gydytoją A.Žebrauskienę pripažino kalta dėl prekybos poveikiu, papirkimo, dokumentų klastojimo, padėjimo sukčiauti, kyšininkavimo. Teismas jai skyrė 8209 eurų dydžio baudą, iš nuteistosios konfiskuoti 225 eurai. Apeliacinio teismo sprendimu jai taip pat uždrausta užsiimti medicinos praktika trejus metus.
Teismas nustatė, kad buvusi NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja J.Staponkienė iš gydytojos A.Žebrauskienės priėmė kyšius už tai, kad gydytojos pažįstamiems asmenims būtų nustatytas jiems palankus darbingumo lygis. Gydytoja klastojo dokumentus – asmens sveikatos istorijose įrašydavo melagingas ligų diagnozes, jų pagrindu išduodavo nedarbingumo pažymėjimus. Pacientai, juos pateikę valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, už nedarbingumo laikotarpius nepagrįstai gaudavo ligos išmokas. Nustatyta, kad iš pacientų kyšiai būdavo imami ir už įvairių medicininių paslaugų suteikimą – apžiūras, medicinines konsultacijas, vaistų receptų išrašymą.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltais dėl papirkimo ar prekybos poveikiu buvo pripažinti ir 5 pacientai ar jiems tarpininkavę asmenys. Trims iš jų teismas skyrė baudas nuo 2636 iki 4443 eurų. Dviem iš šių nuteistųjų Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pratęstas baudos sumokėjimo terminas iš 1 metų į 2 metus. Vienas asmuo byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kitam asmeniui dėl sveikatos būklės byla nutraukta.
