„Galų gale, įvertinęs visus savo turimus duomenis, teismas neranda jokių įrodymų, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar kitaip nepagrįstai prailgino procesą, todėl visa atsakomybė dėl tyrimo trukmės tenka valstybės institucijoms“, – konstatavo EŽTT šį mėnesį paskelbtame sprendime.
Teisme teisybės ieškojusiam vyrui Lietuva taip pat privalės atlyginti daugiau kaip 2,8 tūkst. eurų išlaidų advokatams.
Ikiteisminis tyrimas truko ilgiau nei ketverius metus
Į Strasbūro teismą kreipęsis Lietuvos pilietis teigė 2010 metų gruodį buvęs sulaikytas FNTT pareigūnų, kurie vėliau jam pareiškė įtarimus dėl finansinių nusikaltimų.
Ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugos institucijos pareigūnai vykdė įvairius veiksmus, apklausė liudytojus ir rinko informaciją, įtarimai pareikšti buvo ir dar dešimčiai asmenų, o vėliau tyrimas dviejų žmonių atžvilgiu buvo atskirtas į atskirą bylą.
Visas tyrimas truko ilgiau nei ketverius metus ir teismui byla buvo perduota tik 2015 metų sausį.
Pirmąjį sprendimą byloje 2016-ųjų vasario 29 dieną priėmė Vilniaus apylinkės teismas, nusprendęs išteisinti aštuonis iš devynių kaltinamųjų, tarp jų – ir pareiškėją.
Prokuratūrai pateikus apeliacinį skundą bylos ėmėsi Vilniaus apygardos teismas, kuris tų pačių metų lapkritį priėmė priešingą nuosprendį ir kaltais pripažino visus kaltinamuosius.
Dar po pusmečio šį sprendimą panaikino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikęs galioti išteisinamąjį nuosprendį.
Lietuvos teismams proceso trukmė neužkliuvo
Praėjus mažiau nei pusmečiui – 2017 metų spalį – vyras kreipėsi į Kauno apygardos teismą su civiliniu ieškiniu ir pareikalavo valstybės atlyginti jam turtinę bei neturtinę žalą už nepagrįstai per ilgai užsitęsusį tyrimą.
Teismas šį jo ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad tyrimo veiksmai buvo atliekami nuolatos, visiško neaktyvumo periodų jame nebuvo, o ir pati byla buvo sudėtinga bei plati, todėl truko ilgai.
Tokio sprendimo vėliau nepakeitė ir Lietuvos apeliacinis teismas, pažymėjęs, kad paties pareiškėjo veiksmai prisidėjo prie tyrimo sudėtingumo, o be to, jis nebuvo suimtas, galėjo naudotis savo nuosavybe ir dirbti, tad jo teisės nebuvo pažeistos.
Po to kai Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti vyro skundą dėl šių sprendimų, visos teisinės galimybės Lietuvoje buvo išnaudotos ir teisybės teliko ieškoti Strasbūre.
Nors Lietuvos teismai ir nusprendė, kad tyrimas nebuvo „ypatingai intensyvus“, tačiau teigė, kad visiško neaktyvumo periodų jame nebuvo, o byla buvo itin sudėtinga.
Tuo tarpu EŽTT pabrėžė negalintis prieiti prie tokios pat išvados.
„Teismas yra pasiruošęs sutikti, kad byla buvo sudėtinga (...) tačiau, nors jos sudėtingumas ir gali pateisinti ilgesnį nei įprastai procesą, tačiau negali pateisinti ilgų institucijų neaktyvumo periodų“, – pažymima nutartyje.
VMI išvados laukė pusantrų metų
Anot teismo, ikiteisminio tyrimo pradžia tikrai buvo sklandi ir pirmuosius kelis mėnesius tyrėjai veikė aktyviai, tačiau 2011-ųjų balandį tyrimas sustojo.
FNTT būtent tuomet kreipėsi į VMI, prašydami pateikti išvadą ir laukė jos daugiau nei pusantrų metų – iki 2012 metų gruodžio, o jokie kiti veiksmai tuo metu atliekami nebuvo.
„Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos užduotis buvo išties sudėtinga, tačiau dar kartą pabrėžia, jog valstybė privalo organizuoti savo teisinę sistemą taip, kad jos institucijos veikla atitiktų Europos Žmogaus Teisių Konvencijos reikalavimus“, – teigiama nutartyje.
EŽTT teigimu, šiuo atveju valstybė nepateikė jokių pakankamų priežasčių, kodėl VMI prireikė tokio perdėtai ilgo laiko tarpo.
Tiesa, anot teismo, tai nebuvo vienintelis bereikalingas atidėliojimas šiame procese.
„Iš turimų dokumentų paaiškėja, kad institucijos per visus 2013-uosius aktyvius veiksmus atlikinėjo tik keturias dienas ir neatliko jokių veiksmų kelis 2014 metų mėnesius“, – pažymėjo Strasbūro teismas.
Teisėjai taip pat pabrėžė negavę jokių pagrindimų dėl šių atidėliojimų ir dėl apskritai lėto teismo proceso.
EŽTT: teismas turėjo stengtis nevilkinti bylos
EŽTT konstatavo, kad baudžiamajai bylai pasiekus teismą, jos trukmė savaime jau nebegali būti laikoma pernelyg ilga – visose trijose instancijose ji buvo išnagrinėta per kiek mažiau nei dvejus metus ir keturis mėnesius.
Visgi, nutartyje pažymima, kad bylai pasiekus Vilniaus apylinkės teismą, tyrimas joje jau buvo užsitęsęs ilgiau nei ketverius metus, todėl teismas turėjo elgtis atsakingai tam, kad išvengtų bet kokių tolimesnių trukdžių procese.
Tačiau ir šiame procese ne viskas vyko sklandžiai, nagrinėjimas kelis kartus buvo sustabdytas ir nors EŽTT pripažįsta, kad taip atsitiko dėl ne nuo teismo priklausančių priežasčių, tačiau pažymi, kad apylinkės teismas neieškojo jokių būdų jų išvengti ar bent jau sutrumpinti.
Savo ieškinyje Lietuvos pilietis prašė priteisti daugiau kaip 130 tūkst. eurų turtinės žalos ir dar tiek pat neturtinės žalos dėl patirto streso, nežinomybės, žalos savo reputacijai ir kitų priežasčių.
Vis dėlto, teisėjai buvo griežti – jokių ryšių tarp per ilgo proceso ir neva atsiradusios hipotetinės turtinės žalos jie nerado, o svarstydami neturtinės žalos dydį konstatavo, kad jis yra perteklinis ir priteisė jam 4 tūkst. eurų.
EŽTT veikia Strasbūre, Prancūzijoje, ir nagrinėja peticijas dėl Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių pažeidimų, kuriuos įvykdė viešosios valdžios institucijos.
Į šį teismą žmonės, organizacijos, įmonės ar valstybės gali kreiptis tik išnaudoję visas teisines galimybes savo šalyje, per šešis mėnesius nuo paskutiniojo nacionalinio teismo sprendimo.
