Tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrus Joonas kūrybiniu imperatyvu tapo rašytojo, budizmo meditacijos mokytojo Sogjalo Rinpočės (Sogyal Rinpoche) mintis apie šiuolaikinio meno prasmę: „Galbūt šiuolaikinis menas didžiąja dalimi yra ribotas, nes žmonės nebegalvoja apie nematomą šventą meno kilmę ir paskirtį: perteikti žmonėms jų tikrosios prigimties viziją ir vietą pasaulyje, kad jie vėl ir vėl iš naujo įsisąmonintų gyvenimo vertę ir jo begalines galimybes.” Anot kūrėjo, galima naršyti internete arba begaliniame prote; žmogaus vystymasis nėra prabangos dalykas, tai neatsiejama kiekvieno iš mūsų dalis. Paroda yra asmeninė menininko erdvė – tiek mentaline, tiek fizine prasme, kurioje jis gali sąžiningai komunikuoti su žiūrovu ir būti asmeniškai atsakingas už savo kūrybą.
Šiuo principu jis ir vadovavosi sudarydamas savo parodos ekspoziciją. Joje pateikiami 1995–2016 metais sukurti darbai, pristatantys įvairius jo kūrybos etapus, formuojantys instaliatyvią ir prasminę visumą bei reprezentuojantys jo kūrybinį kelią. Pagrindinis kūrėjo veiklos laukas – performansų menas, taip pat su performansais susijusi tapyba, instaliacijos ir fotografija. Parodoje pristatomi ir naujausi tapybos darbai bei pastarųjų metų performansai.
„Niekada negali žinoti, kas nutiks performanso metu. Turi būti pasirengęs sureaguoti per nanosekundes. Prireikia kokių penkerių metų, kad performansas įvyktų sklandžiai. Kai tai pavyksta, tuomet, kalbant banglentininkų terminais, pagauni tobulą bangą“, – kūrybinius niuansus atskleidė A. Joonas.
Parodą menininkas dedikuoja savo protėviams, kurie 19 amžiuje atvyko į carinę Rusiją, ieškodami pažadėtosios žemės, ir Baltajam laivui, juos ten atplukdžiusiam. Kai kurie iš jų pasiekė Sibirą, kiti – Juodosios jūros krantus. Darbščiųjų estų prigimtis, valios tvirtybė ir troškimas kuo daugiau sužinoti ir išmokti netrukus leido jiems ekonomiškai praturtėti. Tuomet laikai pasikeitė, ir iš jų viskas, ką tik buvo galima atimti, buvo atimta: kai kurie prarado turtus, kai kurie – ir gyvybes. Jaunesnioji, drąsesnė karta po Antrojo pasaulinio karo sugrįžo į Estiją. „Spėju, kad ieškotojo dvasią būsiu paveldėjęs iš šių savo protėvių“, – sakė menininkas.
Apie autorių
Andrus Joonas (gim. 1970) tapytojo karjerą pradėjo 1995–2006 metais šalia kelio Pernu – Tostamaa Estijoje surengęs 8 km ilgio ekspoziciją, kurioje pristatė gigantiškus monumentalius paveikslus.
Savo kūrybinei koncepcijai A. Joonas suteikė pavadinimą „Aledoia“. Šis žodis, kilęs iš paties menininko susikurtos mitologijos, iš pradžių reiškęs gėlių paveikslų ciklus, apibūdina visą jo kūrybos substanciją. A. Joonas yra vienas iš labiausiai mistinį ir romantiško menininko mitą kuriančių Estijos menininkų. Kūrėjo gyvenimas pasižymi daugybe epifaniškų įkvėpimo momentų, triukšmingų sprendimų, depresijos priepuolių metu sudegintų darbų ir paveikslų, gimusių iš vizijų. Jo švelnūs ir nepadorūs performansai kėlė ir susižavėjimą, ir skandalus, pasibaigusius teismuose. A. Joonas kūrybinį procesą trumpai būtų galima apibūdinti taip: sulaužyk iliuzinę realybę ir sek paskui savo įkvėpimą, tai – vienintelė galimybė surasti save; retkarčiais pamesti kelią – neišvengiama šios kelionės dalis.
A. Joonas meninę kalbą sudėtinga įsprausti į tam tikrus formalius kanonus ir rėmus. Jo kūrybines keliones, ypač pastarųjų metų, galima būtų apibūdinti kaip šiuolaikinį misticizmą, kur ironijos ir įvairių meno rūšių, kultūros krypčių sintezė trykšta energija, ypač ekspresyvi, dažnai besaikė įvairovė yra susiliejusi su menininko, kuriam nereikia jokio tarpininko tarp jo paties ir kosmoso, asmenybe.
Andrus Joonas kūrė performansus įvairiose Europos šalyse, JAV, Rusijoje. Jo darbų yra Talino, Tartu, Pernu (Estija) meno muziejuose, daugelyje privačių kolekcijų Estijoje ir kitose Europos šalyse.
Paroda veiks iki 2016 m. spalio 9 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.
