FNTT tyrėjai išaiškino vadinamąją fenikso sindromo schemą, sužinoję, kad laikrodžiais, papuošalais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios bendrovės vadovė tuo pačiu adresu įsteigė naują bendrovę su analogiška veikla ir labai panašiu pavadinimu.
Valstybinei įmonei, registruojančiai juridinius asmenis, klaipėdietė pateikė suklastotus dokumentus, kad jau nėra pirmos tose patalpose veikusios bendrovės direktorė ir akcininkė bei jokių ryšių su ja neturi.
Buvo teigiama, kad moteris yra tik naujai įsteigtos juvelyrikos dirbinių bendrovės akcininkė ir direktorė. Pateikusi klaidinančią informaciją apie valdomas bendroves, verslininkė visą pirmai jos bendrovei priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius, prekybos vitrinas, kasos aparatus ir kitą prekybos įrangą – perdavė naujai įsteigtai bendrovei.
Neatlygintinai perdavus didelės vertės – beveik 300 tūkst. eurų – turtą Klaipėdos bendrovė tapo nemoki, negalėjo atsiskaityti su prekių tiekėjais, nemokėjo mokesčių ir socialinių įmokų.
Nustatyta, kad uostamiesčio verslininkė, maskuodama galimą beveik trečdalio milijono eurų turto iššvaistymą, kompiuteriu suklastojo nebeveikiančios bendrovės buhalterinę apskaitą, neva visas turėtas turtas parduotas.
Vėliau šiuos suklastotus dokumentus naujos bendrovės vardu pateikė mokesčių administratoriui, kaip įtariama, siekdama apgaule gauti iš valstybės biudžeto jai nepriklausantį daugiau kaip 50 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį.
Tačiau naujai įsteigtai bendrovei ne tik kad nepriklausė grąžintinas PVM, bet ir liko nesumokėta į valstybės biudžetą beveik 60 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir PVM.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė baigtą baudžiamąją bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui.
Dėl didelės vertės sukčiavimo, turto iššvaistymo, tyčinio bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo uostamiesčio verslininkei gresia maksimali iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
