L.Laškovai paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, o T.Zajančkauskui – paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą taip pat atidedant dviejų metų laikotarpiui. Be to, abu nuteistieji įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą ir per šešis mėnesius atlyginti neturtinę žalą G. M., kuris pripažintas nukentėjusiuoju.
Bylos duomenimis, L.Laškova, būdama kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ administracijos vadove, su savo pavaldiniu T.Zajančkausku žinodami, kad kredito unijos kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai bus mažesni už Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, sukūrė planą, kuris turėjo padėti išvengti neigiamų pasekmių kredito unijai ir jiems, kaip jos darbuotojams, asmeniškai.
Kaip paaiškėjo atliekant ikiteisminį tyrimą, žinodami, kad G.M. kredito unijoje turi terminuotą didelės pinigų sumos indėlį, jį pasikvietė į įstaigą ir kartu su kitais dokumentais pateikė pasirašyti kredito unijos darbuotojų parengtą prašymą dėl šio terminuoto indėlio nutraukimo. Kartu su šiuo prašymu, jam buvo pateikti ir kiti dokumentai, kuriais G.M. tariamai prašė leisti jam papildyti kredito unijos pajaus dalį 855 tūkstančiais 500 litų arba beveik 250 tūkstančių eurų. Vėliau G.M. dar kartą pasirašė tokius pačius dokumentus ir, to nesuvokdamas, papildė pajaus dalį dar 144 tūkstančiais 500 litų arba beveik 42 tūkstančiais eurų. Tačiau vyras abiem atvejais manė, kad sudaro indėlio sandorį su didesnėmis palūkanomis, o ne įsigyja pajų.
Pajus – tai teisinis dokumentas, patvirtinantis dalyvavimą unijos veikloje, o jį įsigijęs žmogus tampa unijos bendrasavininku. Šis vertybinis popierius, todėl suteikia teisę pretenduoti į dividendus ir dalyvauti kredito unijos veikloje. Kitaip nei už indėlius, už pajų asmuo negauna nei palūkanų, nei draudimo.
Tokios bylos kaip ši, parodo, kad adata šieno kupetoje vis tiek randama ir nusikaltėliams, sumaniusiems apgaule įgyti naudą sau ar kitam asmeniui, išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės nepavyks, – teigė prokurorė.
Bylos duomenimis, siekiant, kad nukentėjusysis nesuprastų, kokius dokumentus pasirašė, kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas T.Zajančkauskas palūkanas už neva padėtą indėlį G.M. mokėjo grynaisiais pinigais vokuose, o dokumentų dėl pinigų išmokėjimo vyras negaudavo. Kilus įtarimams, G.M. kredito unijos darbuotojų paprašė sutarties nuorašų bei vekselių. Tuomet yla iš maišo ir pradėjo lįsti.
Tačiau, savo kaltės, kad didelės vertės turtą iš G.M. kredito unijos naudai jie įgijo apgaule, nei L.Laškova, nei T.Zajančkauskas nepripažino.
„Tokios bylos kaip ši, parodo, kad adata šieno kupetoje vis tiek randama ir nusikaltėliams, sumaniusiems apgaule įgyti naudą sau ar kitam asmeniui, išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės nepavyks“, – teigė valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi Klaipėdos apygardos 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Rokanskienė.
L.Laškova ir T.Zajančkauskas nuteisti už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, už dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dėl kurio didelės žalos patyrė fizinis asmuo. Taip pat už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtas nuosprendis, dėl L.Laškovos ir T.Zajančkausko įvykdytų nusikalstamų veikų siekiant apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą dar neįsiteisėjo, nes bent jau L.Laškova jį apskundė.
