Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) praneša, kad šiuo metu įtarimai jau pareikšti 10-čiai asmenų: VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos gydytojai, farmacijos bendrovės atstovui ir 8 pacientams. Tiriant šią bylą taip pat gauta informacijos apie galimą gydytojų kyšininkavimą, tiriama daugiau kaip 10 atvejų, kai gydytojai galimai priėmė kyšius iš pacientų.
Uostamiestyje atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikoje dirbanti šeimos gydytoja, veikdama kartu su farmacijos įmonės atstovu, ilgiau nei dvejus metus galėjo klastoti duomenis apie pacientams išrašomus ir VLK kompensuojamus tvarsčius. Tyrimo metu nustatyta, kad tvarsčius naudojusių ir jau pasveikusių pacientų vardu tvarsčiai būdavo tendencingai išrašomi kiekvieną mėnesį, nors patys pacientai apie tai nieko nežinodavo ir į gydytojus dėl tvarsčių poreikio nebesikreipdavo.
Kratų metu vaistinėje buvo rastos ir paimtos 289 pakuotės tvarsčių po 10 vnt., bendra už tokį tvarsčių skaičių kompensuojama suma gali siekti per 45 tūkst. eurų. Šie rasti tvarsčiai buvo įforminti kaip parduoti ir išduoti pacientams, tačiau jie pacientų nepasiekė ir vaistinėje buvo laikomi kaip neapskaitytos prekės. Tyrimo metu jau apklausta daugiau kaip 50 liudytojų, kurių didžioji dalis patvirtino, kad nėra gavę ar yra gavę žymiai mažiau tvarsčių, nei jiems buvo išrašyta ir neva išduota.
Kaip veikė schema?
Gydymo įstaigoje apsilankiusiam žmogui išrašomas brangus medicininis pleistras šlapiuojančioms žaizdoms gydyti. Tačiau pacientas apie tai gali ir nesužinoti, jei kruopščiai netikrina savo e-sveikatos sistemos.
Pleistrai, kurių 10 vienetų dėžutė kainuoja apie 160 eurų, kompensuojami Valstybinių ligonių kasų. Taigi, brangūs pleistrai išrašomi valstybinėje gydymo įstaigoje, apie tai informuojamas privačios farmacijos kompanijos vadybininkas. Šis operatyviai susisiekia su nedidelės, toje pačioje gydykloje veikiančios vaistinės vedėja. Ši pardavimą tarsi „užgesina“, kad vaistas jau parduotas. Tačiau pleistrai lieka sandėlyje.
Po pareigūnų atliktų kratų iš viso vienoje vaistinėje aptikta tokių „parduotų“ pleistrų, kurie vertė siekė apie 45 tūkst. eurų.
Atlikus tyrimą, aiškėja, kad nusikalstama veika galėjo trukti beveik dvejus metus ir iš viso iš Valstybinių ligoninių kasų galėjo būti pasisavinta apie 350 tūkst. eurų.
Kaip antradienį aiškino Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis, įtarimai pareikšti dešimčiai asmenų. Tarp jų viena – medikė. Įtariama, kad jai buvo mokami kyšiai už tai, kad ši išrašytų pacientams pleistrų, kurių šiems visai nereikėjo. Į korupcijos skandalą įsivėlę ir keli pacientai, kuriems taip pat buvo mokama.
„Gydytoja išrašydavo receptą vaistiniams preparatams, kurie pacientų nepasiekdavo, o už juos buvo sumokama valstybės lėšomis“, – atskleistą mechanizmą aiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Dainius Rimkus.
„160 eurų už dėžutę kompensuojama. Be recepto įsigyti kainuoja 210 eurų“, – teigė D. Rimkus.
Anot jo, vaistai buvo šimtu procentu kompensuojami, pinigų į kasą įnešti nereikėjo. Tokiu būdu asmuo nežinodavo, kad receptas išrašytas.
„Po to buvo pateikiama kompensuojamų vaistų sąskaita ir už tai gaunamos pajamos“, – pridūrė jis.
Anot pareigūnų, tyrimas – sudėtingas, didelės apimties. Aiškinamasi, ar į jį nebuvo įsivėlę ir daugiau asmenų.
„Todėl prašome tų, kurie ką nors žino apie galimą korupcinį nusikaltimą, susisiekti su STT. Pažymime, kad asmenys, kurie davė kyšius, gali būti atleisti, jei jie nedelsiant praneš apie duotus kyšius“, – teigė STT Klaipėdos valdybos viršininkas Žydrūnas Krampalcas.
Ragina pasitikrinti duomenis
FNTT teigimu, tarp recepto išrašymo ir atsiėmimo praeidavo vos keletas minučių, nors būdavo pažymima, kad tvarsčius neva atsiėmė asmenys, gyvenantys Šilutėje ar Kretingoje. Apklausų metu didžioji pacientų dalis nurodė, kad net nežino tokios vaistinės ir jos buvimo vietos.
Anot prokuroro, didžiausia nauda iš sukčiavimo – įmonei, kuri prekiaudavo pleistrais. Vis dėlto jis pabrėžė, kad „visos grandys“ iš to turėjo naudos.
Pasak D.Rimkaus, vaistinė, kurioje prekiauta minėtais pleistrais, yra nedidelė, 80 proc. jos pajamų sudarė lėšos, gautos iš ligonių kasų. Jis teigė, jog tai tik tyrimo pradžia ir „suma ženkliai didės“.
Kratos metu vaistinėje buvo rasta 290 pakuočių pleistrų, kurios oficialiai jau buvo parduotos ir neva atiduotos pacientams, bet pacientų nepasiekė. Šių vaistinėje aptiktų pleistrų kaina – 45 tūkstančiai eurų.
STT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Žydrūnas Krampalcas teigė, jog dėl šių veikų padaryta ne tik 350 tūkstančių eurų žala Valstybinei ligonių kasai, bet ir neturtinė žala sveikatos apsaugos sistemai.
Iš tyrimo metu surinktų duomenų, anot jo, matyti, kad veikė ir kyšininkavimo sistema, buvo atliekamos maskuojamos veikos.
Prokuroras D.Blinstrubis ragina gyventojus būti atidžiais ir peržiūrėti elektroninės sveikatos sistemos duomenis, paskirtus vaistus, o kilus įtarimų, jog asmuo nesikreipė į sveikatos įstaigą, informuoti atitinkamas tarnybas.