Bausmės tikslas – ne keršyti, o padėti pasitaisyti, akcentuoja uostamiestyje dirbanti teisėja K.Kakurinė.
„Linčo teismas“ – vis dar populiarus
Lietuvos teismuose vyrauja praktika pirmenybę teikti su laisvės atėmimu nesusijusioms bausmėms. Esant galimybei bausmės tikslą – pamokymą ir pagalbą nusikaltusiam žmogui suvokti savo veiksmų padarinius ir pasitaisyti – stengiamasi realizuoti kitomis priemonėmis: viešaisiais darbais, baudomis ar laisvės apribojimu. Nors Lietuvoje bauda ar laisvės apribojimas skiriami kur kas dažniau nei realus laisvės atėmimas, areštas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, remiantis tarptautinės duomenų bazės „World Prison Brief“ duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių 100 000 gyventojų, Lietuva kaip ir ankstesniais metais užima 5 vietą Europoje (įkalintų asmenų skaičiumi Lietuvą lenkia tik Rusija, Baltarusija, Turkija ir Sakartvelas) ir pirmauja Europos Sąjungoje.
Pagal santykinį kalinių skaičių Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje, Europoje mus lenkia tik Rusija, Baltarusija, Turkija ir Sakartvelas.
„Siekiant teigiamų pokyčių mūsų valstybėje labai svarbu keisti ne tik įstatymus, bet ir visuomenės nuomonę, kurioje vis dar egzistuoja manymas, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui efektyviausia ir teisingiausia bausmė yra visiškas izoliavimas“, – apie bausmių politikos pokyčių poreikį ir lietuvių polinkį linčiuoti kalbėjo teisėja K.Kakurinė.
Baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų bausmės – skirtingos
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyta, kad „bausmė yra tam tikra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.“
Administracinės nuobaudos teistumo nesukelia.
K.Kakurinė pabrėžė, kad ši priemonė riboja nusikalstamą veiką padariusio žmogaus teises ir laisves tam, kad toks žmogus suprastų nusižengęs įstatymams, padarytų išvadas ir nebekartotų klaidų. „Bausmė gali būti paskirta tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, – aiškino teisėja. – Net jeigu byla teisme išnagrinėta neviešame teismo posėdyje, nuosprendžio dalis, kurioje nustatoma bausmės rūšis ir dydis, skelbiama viešai.“
K.Kakurinė nubrėžė skirtį tarp bausmės ir nuobaudos: „Teismo paskirta bausmė nuteistajam sukelia teistumą, galintį atsiliepti karjeros, asmeninio gyvenimo atžvilgiais, – kalbėjo teisėja. – Administracinės nuobaudos teistumo nesukelia ir šių nuobaudų galiojimas pasibaigia praėjus metams nuo nuobaudos įvykdymo.“ Teisėja pabrėžė, kad administracinės nuobaudos (įspėjimai ir baudos) taip pat riboja asmenų teises, tačiau jas už mažiau pavojingus teisės pažeidimus gali paskirti ne tik teismas, bet ir įvairios institucijos: policija, muitinė, mokesčių inspekcija.
Skirtingi teismų sprendimai: nėra vieno teisingos bausmės recepto
Paklausta, kodėl iš pažiūros panašiais atvejais teismai priima skirtingus sprendimus, K.Kakurinė pažymėjo, kad skirdamas bausmę teisėjas visada įvertina visas bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia visiškai skirtingus sprendimų argumentus.
„Atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumą, tyčinį ar netyčinį jo pobūdį, kokie buvo kaltininko motyvai ir tikslas nusikalsti, ar nusikaltimą pavyko užbaigti, ar jis nutrūko kaltininkui nepasiekus norimo rezultato, – vardijo teisėja. – Įvertinamas padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydis, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, nusikaltimą padariusio žmogaus asmenybė.“
K.Kakurinė įvardijo pagrindinį teisėjo darbo principą: „Priimdami sprendimus privalome įvertinti kiekvienos iš aplinkybių reikšmę nesuteikdami prioriteto tik vienai iš jų, pavyzdžiui, kaltininko prisipažinimui: bausmę privalome paskirti palyginę visus byloje esančius duomenis.“ Ji pridūrė, kad parinkdamas nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę ar svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teisėjas gali paskirti kaltinamo asmens socialinį tyrimą, kurį paveda atlikti Lietuvos probacijos tarnybai. Socialinio tyrimo metu specialistai vertina nusikaltimą padariusio asmens aplinką, kriminogeninius (susijusius su nusikaltimo priežastimi, palankius padaryti nusikaltimą – aut. past.) veiksmus ir galimybę koreguoti jo elgesį būnant laisvėje.
Sodinti už grotų – neefektyvu
K.Kakurinė pastebi, kad laisvės atėmimo bausmė yra veiksmingiausia bausmės rūšis, kai norima nusikaltimą padariusį asmenį izoliuoti nuo visuomenės, tačiau šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje ji turi alternatyvą.
Izoliacija gali sugriauti socialinius ryšius, pabloginti socialinius įgūdžius.
„Nuolatinis pasyvus asmens laikymas uždaroje įstaigoje tikrai ne visais atvejais nuteistąjį skatina keisti savo gyvenimo būdą, nebenusikalsti, – nuogąstavo teisėja. – Neretai izoliacija gali sugriauti socialinius ryšius, pabloginti socialinius įgūdžius ir neigiamai atsiliepti žmogaus asmeninio gyvenimo, karjeros ir įsiliejimo į visuomenę srityse.“
Aktyvus darbas su nuteistuoju jam bausmę atliekant ne pataisos įstaigoje gerina jo integracijos į visuomenę galimybes, leidžia prižiūrintiems asmenims ir įstaigoms patikrinti jo elgesį, skatinti ir įtvirtinti teigiamus pokyčius, ugdo nuteistojo atsakomybės jausmą ir savarankiškumą. K.Kakurinės teigimu, „su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės atneša naudos ne tik visuomenei, bet ir suteikia geresnes galimybes nuteistajam atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir atstatyti pažeistą teisingumą, ką padaryti esant už grotų yra daug sunkiau arba neįmanoma“.
Laidavimas ir bausmės atidėjimas – sunkūs išbandymai, o ne progos lengvai išsisukti
Visuomenę ir žiniasklaidą neretai papiktina faktas, kad teismas pirmą kartą nusikaltusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą.
„Žmogus gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu jis visiškai prisipažino, bent iš dalies atlygino reikšmingą žalos dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nebenusikals, – atleidimo nuo bausmės principą aiškino K.Kakurinė. – Taip, tokiam asmeniui kriminalinė bausmė neskiriama. Vietoje to jis perduodamas teismo pasitikėjimo vertam, geros ir įstatymų tvarka patikrintos reputacijos laiduotojui, kartu gali būti paskirtas ir užstatas. Pasibaigus laidavimo terminui žmogus laikomas neteistu.“
Kiekvienas nusipelno progos pasitaisyti.
Teisėja teigė, kad kaltininkas nėra nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas besąlygiškai: jeigu jis per laidavimo terminą (nuo 1 iki 3 metų) padaro naują nusikaltimą, jam paskiriama reali bausmė. „Kiekvienas pirmąkart nusikaltęs, netyčia, dėl savo nežinojimo ar neatsargumo nusikaltimą padaręs žmogus nusipelno progos pasitaisyti ir įrodyti, kad padarė išvadas, keičia savo elgesį, požiūrį ir gali būti visuomenei naudingu nariu“, – pridūrė teisėja.
K.Kakurinė pastebėjo, kad neretai klaidingai suvokiamas ir arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimas. „Tai lyg nusikaltimą padariusiam asmeniui skiriamas bandomasis laikotarpis, kurio metu jis turi įrodyti, kad sugeba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikalsti“, – aiškino teisėja. Ji pridūrė, kad nuteistajam nėra galimybių išvengti teismo paskirtos bausmės, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėdamas teismas nuteistam asmeniui paskiria baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, o nepilnamečiui vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kurių nuteistasis privalo besąlygiškai laikytis.
Visą teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuteistąjį prižiūri Probacijos tarnyba: šios tarnybos specialistai intensyviai tikrina, ar jis paiso jam skirtų ribojimų. „Jeigu nuteistasis nevykdo arba netinkamai vykdo teismo nustatytas sąlygas, jis parodo, kad negeba įsilieti į visuomenę, nėra pasiruošęs taisytis, nepateisina teismo pasitikėjimo, jam lieka vienintelis kelias – tiesiai į įkalinimo įstaigą“, – bausmės atidėjimo sąlygų nevykdymo pasekmes įvardijo K.Kakurinė.
Lygtinis paleidimas – šansas parodyti pažangą
Atlikę tam tikrą teismo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistieji teismo sprendimu gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos prieš terminą, jeigu rizika, kad jie vėl nusikals yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami šią riziką. Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija arba jos teikimu teismas. Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems vykdoma probacija.
Teisėsaugos institucijų pareiga – ne bausti ar gniuždyti nusikaltusįjį, o padėti jam suvokti savo elgesio padarinius ir nebekartoti klaidų.
„Probuojamas žmogus tikrai neatostogauja, jam nėra suteikiamas bilietas atgal į blogus darbelius, – vaizdžiai pasakojo K. Kakurinė. – Probacija kaip ir bausme siekiama kontroliuoti nuteistojo elgesį, užkirsti kelią pakartotiniams nusikaltimams ir padėti nuteistajam socialiai reabilituotis.“
Apibendrindama pokalbį Klaipėdos apygardos teismo teisėja pabrėžė bausmės tikslą: „Kai žmogus nusikalsta, demokratinė visuomenė neturi trokšti keršto: mes turime suprasti, kad suteikdami šansą pasitaisyti, suteikiame šansą mūsų visuomenei tapti geresnei. Turime suprasti, kad teisėsaugos institucijų pareiga – ne bausti ar gniuždyti nusikaltusįjį, o padėti jam suvokti savo elgesio padarinius ir nebekartoti nusikalstamų veikų.“
Teisinis žodynas: bausmių tipai
- Laisvės apribojimas. Šios bausmės laikotarpiu nuteistasis gyvena įprastinėmis sąlygomis, tačiau turi itin griežtai vykdyti teismo skirtas pareigas: atlyginti žalą, auklėti ir prižiūrėti vaikus, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ar gydytis priklausomybę nuo alkoholio, nesusitikti su ar nesiartinti prie nukentėjusiojo ir pan. Nustatydamas konkrečias pareigas, teismas atsižvelgia į tai, koks buvo padarytas nusikaltimas, kokias jis sukėlė neigiamas pasekmes.
- Areštas. Tai trumpalaikis laisvės atėmimas, galintis trukti iki 90 parų. Arešto bausmę nuteistieji atlieka areštinėse. Iki 45 parų trunkantis areštas gali būti atliekamas tik savaitgaliais ir švenčių dienomis: tokiu atveju nuteistasis gali dirbti, nesuardomi jo socialiniai ryšiai.
- Terminuotas laisvės atėmimas. Gali trukti iki 25 metų (nepilnamečiams – iki 10 m.). Šią bausmę nuteistieji atlieka izoliuoti nuo visuomenės pataisos įstaigoje.
- Laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pati griežčiausia bausmė, skiriama už labai sunkius nusikaltimus: genocidą,valstybės perversmą, tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, kėsinimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidento ar kitos valstybės atstovo gyvybę, mažamečio, bejėgiškos būklės asmens, nėščios moters, savo šeimos nario, dviejų ar daugiau žmonių žiaurų nužudymą, nusikalstamo susivienijimo organizavimą, dalyvavimą ginkluotoje teroristinėje veikloje. Nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pataisos namų (bausmę vykdančios institucijos) teikimu teismas gali pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.
