Teismas nustatė, kad 2016 m. bendrovė pagal pirkimo-pardavimo bei lizingo sutartis šalies ūkininkams pardavė Kinijoje pagamintas šienapjoves, apgaule įtikinusi, kad jos yra čekų gamybos. Tuo tikslu buvo sukurta interneto svetainė čekų kalba bei pagaminti lankstinukai su melaginga informacija apie neva čekiškas šienapjoves „Praha“. Be kita ko, jos buvo pažymėtos klaidinančiais lipdukais, turėjo ir naudojimo instrukcijas.
Kad įtikintų pirkėjus, jog parduodama įranga yra žymiai didesnės vertės ir neva atitinka Europos Bendrijos standartus, įmonės direktorius kompiuteriu pagamino netikrus dokumentus, tarp jų – atitikties deklaracijas. Tariamų tarpininkų suklaidinti ūkininkai už šienapjoves mokėjo po 2,6-5,2 tūkst. eurų, bendrovė iš viso gavo apie 167 tūkst. eurų pajamų. Apgaulei išaiškėjus, su pirkėjais buvo sudarytos taikos sutartys dėl žalos atlyginimo.
„Tai, kad su visais nukentėjusiaisiais buvo sudarytos taikos sutartys dėl žalos atlyginimo, bendrovės ir jos vadovo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų neatleidžia“, – teigė teisėjų kolegijos pirmininkas Remigijus Preikšaitis.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo kaltinamieji buvo išteisinti, ir nusprendė šioje dalyje tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą. Bendrovė ir jos vardu bei jos naudai veikęs N. Košinskis pripažinti kaltais. Siekdami nepagrįstai didelio pelno jie tyčia apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą bei pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus.
„Tai, kad su visais nukentėjusiaisiais buvo sudarytos taikos sutartys dėl žalos atlyginimo, bendrovės ir jos vadovo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų neatleidžia“, – teigė teisėjų kolegijos pirmininkas Remigijus Preikšaitis.
Į šią kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas atsižvelgė skirdamas bausmes. Įvertinus ir tai, kad kaltinamasis N. Košinskis anksčiau neteistas, jam skirta laisvės atėmimo bausmė atidėta, tačiau vyras įpareigotas be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų. Nustatant baudos dydį bendrovei, be jau minėtos lengvinančios aplinkybės, atsižvelgta į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad bendrovė nusikalto pirmą kartą, kad nėra nustatyta, jog ji būtų įsteigta ar naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti.
Šioje byloje apeliaciniu skundu buvo prašoma tenkinti dviejų ūkininkų civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas juos atmetė kaip nepagrįstus, kadangi ieškovai yra pasirašę taikos sutartis, jog žala jiems yra atlyginta.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
