Teismui perduota byla, kurioje viešojo transporto paslaugas uostamiestyje teikusių įmonių vadovai ir viena iš įmonių kaltinami mokesčių slėpimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Įtariama, kad dėl neapskaityto darbo užmokesčio valstybei galėjo būti padaryta per 167 tūkst. eurų žala.
Prieš teismą stos įmonių „Gintarinis vairas“, „Pajūrio autobusai“ ir „Evabus“ vadovai Raimondas Žeimys bei Leonas Šiaulys, detalizuoja BNS. „Evabus“ kaltinama mokesčių slėpimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Vežėjų paslaugas perka Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė „Klaipėdos keleivinis transportas“.
Garbės neprideda toks faktas viešojo transporto reputacijai, sukandę dantis dirbam savo darbus.
Tyrimo duomenimis, dviejose įmonėse, kurios teikė viešojo transporto paslaugas Klaipėdos mieste, įdarbinti vairuotojai galėjo gauti neoficialų darbo užmokestį.
Vairuotojai vairuodavo ne tik įmonėms priklausiusius, bet ir kitų savininkų autobusus pagal panaudos sutartį. Įtariama, kad per penkerius metus darbuotojams vokeliuose išmokėta bendrai per 167 tūkst. eurų darbo užmokesčio. Ikiteisminio tyrimo metu ši žala buvo atlyginta.
Dviem įmonių vadovams pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai jų suma viršija 750 MGL (37,5 tūkst.). Teisme atsakyti turės ir vienas juridinis asmuo, kurio buhalterė, įtariama, kartu su autobusų savininkais ir išmokėdavo atlyginimus vokelyje.
„Mes gauname paslaugų pasiūlymą, su vežėju pasirašom sutartį ir dirbam, o kaip jie toliau tvarkosi... Garbės neprideda toks faktas viešojo transporto reputacijai, sukandę dantis dirbam savo darbus“, – BNS cituoja „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovą Andrių Samuilovą.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Alicijai Petkevičiūtei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.
Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
