„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Klausimas dėl Sausio 13-osios bylų sujungimo kol kas neišspręstas

Vilniaus apygardos teismas kol kas nenusprendė dėl dviejų Sausio 13-osios bylų sujungimo – šis klausimas paliktas spręsti didžiąją Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai.
Sausio 13-osios memorialas
Sausio 13-osios memorialas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Teismas gali išskirti arba sujungti bylas, įstatymas numato galimybę. Tačiau spręsti dėl bylos prijungimo turi spręsti teisėjų kolegija, prie kurios nagrinėjaos bylos prašoma prijungti kitą bylą“, – penktadienį sakė protokolinę nutartį paskelbęs teisėjas Alenas Piesliakas.

Prokuratūros prašymas sujungti abi bylas paliktas nenagrinėtas kaip pateiktas ne tai teisėjų kolegijai.

Didžiojoje Sausio 13-osios byloje artimiausias posėdis numatytas pirmadienį. Šiai teisėjų kolegijai ir turi būti pateiktas prokuratūros prašymas dėl bylų sujungimo. Prokuratūra prašymą buvo pateikusi trijų teisėjų kolegijai, kuri paskirta nagrinėti naujai perduotą Sausio 13-osios bylą.

Trečiadienį Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismo paprašė prie jau nagrinėjamos Sausio 13-osios įvykių bylos prijungti dar vieną bylą dėl šių įvykių. Šioje byloje kaltinimai pateikti dviem asmenims – buvusiems sovietų kariškiams Vladimirui Kotliarovui ir Sergejui Kostecui. Abiem jiems pateikti kaltinimai dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis ir karo nusikaltimų.

Kaltinamajame akte skelbiama, kad S.Kostecas ir V.Kotliarovas yra Rusijos piliečiai, abu gyvena Pskove. S.Kostecui šaukimas į Vilniuje vyksiantį teismo posėdį įteiktas asmeniškai. Nė vienas kaltinamųjų į posėdį neatvyko.

Teismas paskelbė, kad abu kaltinamieji gyvena užsienyje, vengia atvykti į posėdį, todėl jų byla bus nagrinėjama už akių.

Generalinės prokuratūros prokurorė Daiva Skorupskaitė Lisauskienė posėdyje sakė, kad S.Kosteco ir V.Kotliarovo bylą reiktų sujungti su Vilniaus apygardos teisme jau nagrinėjama kita Sausio 13-osios byla, joje kaltinimai yra pateikti 64 asmenims.

„Šioje atskirtoje byloje yra nagrinėjami tie patys įvykiai, vykę 1990 metų sausio 11-13 dienomis, taip pat ir komendanto valanda. Dėl išskyrimo – 2014 metais V.Kotliarovas buvo sulaikytas Italijoje, buvo sprendžiamas ekstradicijos klausimas, neaišku buvo, kada jis bus išspręstas. Kitoje byloje buvo suimtas Jurijus Melis. Įstatymo nustatytas maksimalus suėmimo terminas ėjo į pabaigą, neaišku buvo, kiek tęsis ekstradicijos procedūra. Netrukus buvo išspręstas V.Kotliarovo klausimas, o bylų sujungti jau nebuvo galimybės. Dėl ekonomiškumo ir protingumo reiktų sujungti bylas, tie patys nusikaltimai, tie patys nukentėjusieji. Nepagarbu būtų nukentėjusiuosius dar kartą kviesti į teismą apklausai“, – tada posėdyje sakė prokurorė D.Skorupskaitė Lisauskienė.

V.Kotliarovo ir S.Kosteco atžvilgiu tyrimas nuo didžiausios apimties Sausio 13-osios bylos atskirtas 2014 metais. Šioje atskirtoje byloje iš viso buvo devyni įtariamieji. Likusių septynių asmenų veikla tirta dar kartą atskirtame tyrime, tačiau jis sustabdytas, išnaudojus visas galimybes tiksliai nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis.

Didžiausia Sausio 13-osios bylos dalis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama jau ilgiau nei pusantrų metų. Šioje byloje kaltinimai pateikti per 60 asmenų. V.Kotliarovo ir S.Kosteco byloje nagrinėjami tie patys nusikaltimai, kaip ir didžiojoje Sausio 13-osios byloje.

Buvęs sovietų karininkas iš Sankt Peterburgo V.Kotliarovas Milano oro uoste buvo sulaikytas 2014 metų gegužės 13 dieną, kai vyko į Italiją švęsti 50 metų jubiliejaus. Įtariamajam skyrus lengvesnę kardomąją priemonę – namų areštą, šis dingo.

Anot Lietuvos prokurorų, buvęs 76-osios Pskovo oro divizijos desantininkas įtariamas nusikalstamomis veikomis prie Spaudos rūmų ir Televizijos bokšto Vilniuje.

Sausio 13-osios byla dėl įvykių 1991 metų sausį, kai agresija ir jėga siekta nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį, yra viena reikšmingiausių ir didžiausių Lietuvos teisėsaugos istorijoje. Bylą sudaro daugiau kaip 700 tomų. Joje yra daugiau nei 800 nukentėjusiųjų. Praėjus 26 metams, gyvi tebėra apie 650 nukentėjusiųjų, 400 iš jų nukentėjo prie televizijos bokšto. Pusė jų – maždaug 250 – apklausti, mirusiųjų parodymai paskelbti teismo posėdyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs