Svarbiausia – neišpurvinti meškiuko
„Neišpurvinkite mano meškiuko!“ „Aš jums parodysiu faką!“ „Čia tik mano poreikiams!“ Tai tik keletas šūkių, nuskambėjusių iš jaunos įtariamosios lūpų.
Nevaldomomis ir besikeičiančiomis emocijomis svaidėsi liesa mažo ūgio mergina. Trispalvės vėliavos spalvomis apsirengusi ir su kuprinyte ant pečių, ji tai šaukdavo ant juos sulaikiusių pareigūnų, tai ramiai jiems paklusdavo.
Vaikų mėgiamo personažo formos kuprinėje policininkai aptiko, kaip įtariama, keliolika dozių amfetamino ir neaiškios kilmės piliulę. Mergina tikino, kad visa tai ji nusipirko savo reikmėms. Tuo metu kitas klubo lankytojas tikino, kad ši spalvota mergaitė yra būtent tas žmogus, į kurį reikia kreiptis, norint įsigyti narkotikų.
Galų gale besipriešinančią merginą teko tramdyti keturiems pareigūnams, o įsodinta į tarnybinę mašiną ji laimę mėgino bandydama kojomis išspirti langą.
Klubuose klesti prekyba narkotikais
Prieš metus mokyklą baigusi ir niekur nesimokanti mergina yra viena iš sulaikytųjų per operaciją, kurioje dalyvavo Vilniaus miesto 2-ojo ir 3-iojo policijos komisariato pareigūnai.
Tąnakt klube buvo sulaikyti iš viso keturi jaunuoliai. Pas juos aptikta maždaug ketvirtis šimto, kaip manoma, amfetamino pakuočių, LSD ir kitų narkotinių medžiagų.
Manoma, kad vien šiame klube vienu metu narkotikus platino mažiausiai šeši prekeiviai.
Kai kuriuose klubuose prekyba narkotinėmis medžiagomis vyksta kone atvirai. Prekeiviai amfetaminą, LSD, žolę ir kitus narkotikus pardavinėja net lauke. Juos gali įsigyti ne tik uždaras ratas žmonių, bet visi norintys.
Vienu metu prekiauti gali iki dešimties tarpusavyje nesusijusių prekeivių.
Pareigūnai keičia taktiką
Naktinė operacija sostinės centre esančiame klube „Selfiecide bar“ yra dalis policijos veiklų, nukreiptų prieš mažmeninę narkotikų prekybą.
Praėjusiai metais policijos reidai į klubus kartu su mobilios kuopos pareigūnais sulaukė dalies visuomenės kritikos. Tokių operacijų metu slapti policijos pareigūnai užėję į klubą išsiaiškindavo, kas prekiauja narkotikais. Tuomet į klubą įsiverždavo kaukėti mobiliosios kuopos pareigūnai ir sulaikydavo įtariamuosius. Kartu patikrindavo kitus įtartinus asmenis.
Tokius pareigūnų veiksmus dažniausiai kritikavo besilinksminantis jaunimas ir klubų savininkai. Jie teigė, kad tai trukdo jų verslui. Jų palaikyti stojo ir kontroversiškai vertinamas miesto tarybos narys.
Po viešai išsakytos kritikos ir prieš policiją nukreiptų reportažų kurį laiką narkotikų prekeiviai galėjo atsikvėpti. Operacijos buvo sustabdytos.
Šiais metais pareigūnai vėl pradėjo gaudyti narkotikų prekeivius klubuose. Jie ėmė veikti pakeitę taktiką. Dabar visą darbą atlieka civiliais rūbais vilkintys pareigūnai. Neretai klubo lankytojai net nesupranta, kad buvo vykdoma slapta operacija, o jiems narkotikus siūlę jaunuoliai jau atsidūrė areštinėje. Viskas vyksta tyliai ir diskretiškai.
Visuomenėje kyla diskusijos
Po pranešimų apie klubuose sulaikytus jaunuolius su narkotikais neretai komentaruose ir socialinėje erdvėje kyla pasipiktinimo banga ir diskusijos.
Dažniausiai jaunimas prieštarauja tokiems policijos veiksmams sakydami, kad tokių operacijų metu „pagaunami tik vargšai vaikai ir jiems sugadinamas tolesnis gyvenimas“. Mat pas juos dažniausiai randamas nedidelis kiekis narkotikų, tačiau teistumo šleifas velkasi per visą gyvenimą.
Galima neabejoti, kad jeigu taip besipiktinančius žmones paklaustum apie čigonų taborą ir ten vykstančią prekybą heroinu – jie sakytų, kad šiuos prekeivius reikia gaudyti ir sodinti. Tačiau klubuose psichotropinėmis medžiagomis prekiaujantis jaunimas, jų žodžiais, yra „tik nekalti vaikai“.
Prekyba narkotikais ir lieka prekyba narkotikais. Nesvarbu, kokio amžiaus žmogus jais prekiauja. Kuo daugiau yra prekeivių – tuo lengviau įsigyti. Kuo lengviau įsigyti – tuo daugiau jaunimo tai pabando. O po tokių pabandymų neretai kelio atgal jau nebebūna. Žinoma, viskas priklauso nuo žmogaus valios ir organizmo atsparumo.
Platinimą sunku įrodyti
Prieš tokias policijos operacijas nusiteikusių žmonių vienas iš argumentų – sučiumpami ne platintojai, o tik eiliniai narkotikų vartotojai.
Išties situacija yra kiek kitokia. Įrodyti patį platinimo faktą yra sudėtinga. Žinoti, kas prekiauja, sulaikyti ir aptikti pas jį narkotikų – nėra prekybos įrodymas. Net jeigu aptikta dešimtys dozių narkotikų, įtariamasis gali pasakyti, kaip kad ta mergina, jog juos įsigijo asmeniniam vartojimui, ir teismas tuo patikės.
Užfiksuoti patį pardavimo faktą yra labai sudėtinga, o pirkti patiems pareigūnams be prokuroro sankcijos yra draudžiama.
Štai kodėl dažnai skaitome apie sulaikytus narkotikų mėgėjus, o ne platintojus, nors jų kišenėse randama dešimtys dozių narkotikų ir šimtai eurų.
„Kodėl policija gaudo tik smulkius prekeivius, o didžiųjų – ne?“
Tai dar vienas paplitęs klaidingas mitas apie policijos operacijas, per kurias gaudomi smulkieji narkotikų prekeiviai.
Tai nėra tiesa ir tokių klausimų nekiltų žinant policijos darbo metodus ir veiklos pasiskirstymą.
Kiekviena tarnyba miestą švarina nuo skirtingo lygmens narkotikų platintojų. Grubiai kalbant, narkotikų platintojų sulaikymas yra vykdomas keliais lygmenimis. Miesto policijos komisariatai ieško smulkiųjų narkotikų platintojų – žemiausios grandies. Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdyba dirba jau su didelėmis žuvimis, o Kriminalinės policijos biuras dažniausiai tiria tarptautinio lygmens narkotikų prekybą ir kontrabandą.
Kuo didesni narkotikų kiekiai ir stambesni platintojai – tuo ilgiau trunka tyrimas. Norint sulaikyti stambų prekeivį, pareigūnai jį gali sekti metus ir ilgiau. Tarptautiniai tyrimai gali trukti ir kelerius metus.
Štai kodėl mes taip dažnai girdime apie sulaikytus smulkiuosius prekeivius ir taip retai – apie stambius platintojus.