Procesą kausto įtampos atmosfera: vieno jauno žmogaus jau nebeprikelsi, o kitam gyvenimas gali būti apkartintas daugiau arba mažiau, priklausomai nuo būsimos bausmės, kurią teisėjas skirs atsižvelgdamas ir į nukentėjusiųjų požiūrį.
Teismo proceso stebėtojai susidarė nedviprasmišką įspūdį, kad 19-metės Birutės Guigaitės netekę tėvai yra draskomi vidinių prieštaravimų: viena vertus, dovanoti I.Kazlaitei jos vairavimo klaidos, kainavusios dukters gyvybę, jie tiesiog negali. Kita vertus, regis, paprasta ir nuoširdi pasvaliečių šeima supranta, kad avarija buvo labiau nelaimingas atsitikimas, o ne piktavališkas nusikaltimas.
Bene labiausiai įskaudinta jaučiasi Vilniaus T.Narbuto gatvėje pražudytos pėsčiosios sesuo Jūratė Guigaitė.
Netekusi jaunėlės Birutės, ji pasigedo asmeninio I.Kazlaitės atsiprašymo.
Skambindavo, dalyvavo laidotuvėse
„Opel Tigra“ vairuotoja iškart po įvykio ieškojo kontaktų su žuvusiosios šeima. Gauti tėvų telefono numerį ji vylėsi iš policininkų. Pareigūnai įtariamąją iš pradžių informavo, kad pasvaliečiai nenori jos girdėti. Tačiau netrukus tėvai persigalvojo.
I.Kazlaitė turėjo bent tris progas pasikalbėti su žuvusios merginos motina telefonu – atsiprašinėjo, dėkojo už galimybę bendrauti, teiravosi, kuo gali padėti.
Kai žmogus nuoširdžiai gailisi, jisai stengiasi bendrauti. O kaltinamoji nebendrauja su mumis, – kalbėjo sesers netekusi J.Guigaitė.
I.Kazlaitė buvo nuvykusi į laidotuves, kurių metu irgi pareiškė tėvams užuojautą.
Be to, kaltinamoji atsiprašė šeimos ir stojusi prieš teismą Vilniuje.
Tačiau netekties skausmo prislėgta žuvusiosios sesuo nepajuto, kad avarijos kaltininkės atgaila adresuojama ir jai.
„Manęs asmeniškai ji neatsiprašė“, – posėdžio metu nesusilaikė J.Guigaitė, nors tuo metu teisėjas jos teiravosi apie kitką.
Atgaila atrodo apsimestinė
Nuoskaudų J.Guigaitė neslėpė ir po teismo posėdžio, bendraudama su žurnalistais.
„Toks gailestis gali būti tik apsimestinis“, – pareiškė sesers netekusi jauna moteris.
Kodėl jai taip atrodo?
„Todėl, kad kai žmogus nuoširdžiai gailisi, jisai stengiasi bendrauti. O kaltinamoji nebendrauja su mumis“, – kalbėjo J.Guigaitė.
Sesuo nereikalauja, kad avarijos kaltininkė būtinai sėstų į kalėjimą. Tačiau apie jos atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar kitokiu pagrindu negali būti nė kalbos: „Įkalinti tai nebūtina žmogaus, bet bausmė turi būti visiems. Už tai, ką padarei. Jeigu tu nesilaikai kažkokių taisyklių, tu turi būti baudžiamas. Jeigu man taip nutiktų, aš žinau, kad ir mane baustų.“
J.Guigaitė, netekusi sesers, morališkai jaučiasi nukentėjusi ne ką mažiau, nei tėvai, netekę vienos iš dukterų – baudžiamojoje byloje pateiktu civiliniu ieškiniu visi trys šeimos nariai reikalauja atlyginti jiems po 30 000 eurų.
Paprastai teismai nustato skirtingas kompensacijų sumas, priklausomai nuo to, koks buvo formalus ir realus kiekvieno nukentėjusiojo ryšys su žuvusiuoju iki tragedijos.
„Buvau kaip sesers auklė. Tikroji vyresnioji sesuo“, – liudydama teismui minėjo žuvusiosios 8 metais vyresnė sesuo. Ji sakė nemokanti apsakyti, kokia tai yra širdgėla, kai šalia nebėra tokio artimo žmogaus.
Pasak J.Guigaitės, juodvi su Birute beveik visą pastarosios gyvenimą kasdien augo drauge, išskyrus kelerius metus, kai Jūratė buvo išvykusi studijuoti į kitą miestą. O Birutės išvykimas studijuoti į sostinę artimoms seserims tapo lemtingu išsiskyrimu.
Tėvai atsiprašymą priėmė, bet atleisti sunku
Žuvusios motina teisme sakė, kad jai gaila abiejų – tiek savo žuvusios dukters, tiek ją pražudžiusios vairuotojos: „Atsiprašymą aš priėmiau, o atleisti man sunku. Tam reikia laiko.“
„Širdyje tuštuma“, – su ašaromis akyse teisme kalbėjo žuvusiosios tėvas.
Jis pripažino, kad I.Kazlaitės neniekina, tačiau ir nepateisina. „Atsiprašyti lengva, o kaip atleisti?“ – atsiduso dukters netekęs pasvalietis.
Advokatas prašo supratingumo
Tuo tarpu I.Kazlaitės advokatui šią savaitę po teismo posėdžio teko teisintis dėl automobilyje besišypsančios kaltinamosios nuotraukos, neseniai pasirodžiusios viešoje erdvėje ir sulaukusios pasipiktinimo bangos.
„Jinai pati nevaldo tų nuotraukų, ji pati nekėlė, čia buvo ne jos iškeltos tos nuotraukos į internetą. O gailėjimąsi aš jos matau. Manau, ir teismas matys, ir netgi nukentėjusieji, manau, tą nuoširdumą mato“, – kalbėjo teisininkas Šarūnas Ivanauskas.
Supratimo savo ginamosios atžvilgiu gynėjas prašė ir teismo posėdžio metu. „Visą likusį gyvenimą jai reikės nugyventi su kaltės jausmu, kad yra atsakinga už jaunos merginos žūtį“, – sakė advokatas Š.Ivanauskas, savo ginamosios nuoširdumą įvardijęs kaip nedirbtinį ir akivaizdų.
Tai argumentuodamas, gynėjas minėjo, kad netekties skausmas pačiai kaltinamajai yra nesvetimas – būdama vos 14-kos, I.Kazlaitė neteko tėčio.
„Pikti komentarai ir pasmerkimas jau yra pakankama bausmė I.Kazlaitei“, – pabrėžė advokatas.
Jis dar pridūrė, kad vairuotoja nepadarė jokių veiksmų, kurie liudytų apie jos pavojingumą visuomenei: „Ji nevairavo neblaivi, vairavo techniškai tvarkingą automobilį, nėra duomenų, kad viršijo greitį – tik tas nelemtas išsiblaškymas...“
Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje žada skelbti vasario 19 dieną.