Kauno apygardos teismas vakar atvertė 29–erių kauniečio I.Paunksnio nužudymo bylą. Jis buvo nušautas 2009 metų vasario 26–osios naktį viename A.Ramanausko–Vanago gatvės daugiabučių kieme, kai su A.Iskandirovu susivaidijo dėl moterų. Po tragiškos šio incidento baigties A.Iskandirovas buvo perkeltas iš Lietuvos kariuomenės karo policijos Kauno įgulos, kurioje iki tol tarnavo, į Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centrą. Kaltinamajam nužudymu patikėtos Pabradės poligono budėtojo pareigos.
29 metų A.Iskandirovas savo kaltės nepripažįsta. „Veikiau būtinosios ginties sąlygomis, nenorėjau nieko nužudyti ir nesu tikras, kad ką nors nužudžiau“, – per vakarykštį teismo posėdį teigė jis.
Nužudyto I.Paunksnio bendradarbis, buvęs su juo tragedijos naktį, tikino nežinantis, kas išprovokavo A.Iskandirovo, su kuriuo juodu susipažino naktiniame klube „Amerika pirtyje“, agresiją. Uždarant klubą A.Iskandirovas pakvietė juos ir tris ten sutiktas merginas pratęsti vakarėlį savo bute. Atvykus į vietą, A.Iskandirovas staiga persigalvojo. Jis liepė I.Paunksniui ir šio 20 metų draugui dingti, nes norėjo likti su merginomis vienas.
Kilus ginčui A.Iskandirovas išsitraukė dujų balionėlį. Po dujų atakos jis iš rankinės netikėtai išsitraukė pistoletą. Šaukdamas „Nušausiu!“ A.Iskandirovas ėmė vaikytis savo naujuosius pažįstamus.
Aplinkinių daugiabučių gyventojai girdėjo mažiausiai šešis šūvius. Gyvas likęs A.Iskandirovo persekiotas 20–metis draugo žūtį matė iš toli – tuo metu, kai pritūpė pasivalyti dujų suerzintų akių.
Tada ir nuaidėjo du šūviai, vienas jų buvo lemtingas. I.Paunksnis žengė kelis žingsnius ir griuvo kniūbsčias į sniegą. Jam pataikyta tiesiai į širdį. A.Iskandirovas buvo sulaikytas kitos dienos popietę tarnybos vietoje.
Kai buvo nušautas I.Paunksnis, jo dukrai buvo ketveri, sūnui – metai ir trys mėnesiai. Našle likusi jų 31 metų motina pareiškė A.Iskandirovui daugiau kaip milijono litų ieškinį. Valstybė jai, kaip smurtinių nusikaltimų aukai, sumokėjo tik 1500 litų.
Dar pusės milijono už sūnaus netektį iš teisiamojo reikalauja I.Paunksnio tėvas.
A.Iskadirovas linkęs įrodinėti, kad paleisti lemtingą šūvį galėjo ne jis. Esą tai įvyko, kai I.Paunksnio draugas užpuolė jį iš už nugaros ir smaugdamas ketino pargriauti, o I.Paunksnis mėgino atimti pistoletą. Neva per grumtynes nuspausti gaiduką galėjo ir vienas, ir kitas. Grumtis su jais A.Iskandirovas esą privalėjo, nes grėsė pavojus ne tik jo gyvybei, bet ir visuomenei. Neva I.Paunksnis su draugu ne tik grasino atimti pistoletą, bet ir nuvaryti jo visureigį, kuriuo, būdami neblaivūs, jie galėjo suvažinėti žmonių.
