Byloje nustatyta, kad Klaipėdos policijos tarnybos specialisto nutarimu L. M.-G. nubausta už tai, kad ji magistraliniame kelyje Klaipėda – Liepoja vairuodama transporto priemonę, esant nustatytam 70 km/h važiavimo greičiui, važiavo 128 km/h greičiu. Moteriai paskirta 500 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Moteris pateikė teismui skundą ir nurodė, kad dieną prieš pažeidimą ji atidavė remontuoti savo automobilį į autoservisą ir atgavo jį tik po 3 dienų. Šias aplinkybes patvirtino automobilio remonto užsakymo paraiška, išrašyta sąskaita faktūra bei grynųjų pinigų priėmimo aktas. Administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu automobilis, kuriuo padarytas administracinis nusižengimas buvo autoserviso savininko žinioje, todėl moteris gali tik spėlioti kada ir kam jis leido pasinaudoti remontui perduotu automobiliu. Moteris teigė nepadariusi nusižengimo už kurio padarymą yra pripažinta kalta.
Autoserviso savininkas teismo posėdžio metu parodė, kad moteris tikrai buvo perdavusi suremontuoti automobilį ir jis jai buvo grąžintas maždaug po trijų dienų, kai surašytas pinigų priėmimo kvitas. Kol automobilis buvo perduotas remontuoti, juo į oro uostą važiavo kitas asmuo. Paprastai autoservise yra pakaitinis automobilis, tačiau tuo metu tokio automobilio neturėjo. Kadangi moters automobilis buvo suremontuotas, jį perdavė laikinai vairuoti klientei – kitos valstybės pilietei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Institucija, surašiusi protokolą ir skundžiamą nutarimą, nagrinėjamoje byloje abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nepanaikino. Todėl teismas, įvertinęs moters gynybinę poziciją (alibi) ir ją patvirtinančius byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pažeidimo, užfiksuoto mobilaus greičio matuokliu magistraliniame kelyje Klaipėda – Liepoja L. M.-G. nepadarė, nes automobilis tuo metu nebuvo jos žinioje, o pažeidimą padarė kitas, bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, asmuo.
Teismas moters skundą tenkino, panaikino Klaipėdos policijos tarnybos specialisto nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
Klaipėdos policijos tarnyba Klaipėdos apygardos teismui pateikė skundą dėl šio nutarimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus vertino apeliantės argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir administracinio nusižengimo sudėties buvimo L. M.-G. veiksmuose. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra neskundžiama.
