„Planuojame dėl situacijos kreiptis į valstybės vadovus – vyriausybę, Seimą, prezidentę, nes šiandien nėra gera situacija nei su policija, nei su saugumu Lietuvoje“, – kalbėdama 15min sakė R.Katinienė.
L.Pernavas spaudos konferencijoje apie praėjusių metų policijos veiklą džiaugėsi, kad daugiau pareigūnų atsirado gatvėse, į iškvietimus reaguojančių ekipažų nuo 2016 m. pradžios padaugėjo bene dvigubai, o nusikalstamumo situacija nesuprastėjo, o kai kuriais atvejais pagerėjo.
Kalbant konkrečiais skaičiais, policija 2017 m. užregistravo 61 451 nusikalstamą veiką, o 2016 m. – 56 159. Tokį augimą, anot L.Pernavo, lėmė baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus. O žiūrint į ankstesnius metus situacija tikrai atrodo gerėjanti, štai 2015 m. užregistruota 69 062 nusikalstamos veikos, 2014 – 78 938.
Anot R.Katinienės, šiais skaičiais pasitikėti negalima, anksčiau į duomenų bazes duomenys buvo suvedami aiškiai ir tiksliai, o dabar situacija neva yra pasikeitusi.
„Šiandien informacija yra iškreipta, patys policijos pareigūnai kalba, kad duomenys yra klastojami, jie nepateikiami arba išimami, jeigu jie buvo pateikti. Tai neatitinka tikrovės.
Šiandien patikrinti ir tiksliai įvertinti nusikalstamumo būklę Lietuvoje sudėtinga. Tokia sumaištis ir realios situacijos nežinojimas yra naudingas policijos vadovybei, tada jie gali pasakyti, kad didėjimo nėra“, – sako R.Katinienė.
Pasiteiravus, ar girdėjo žmonių pasakojimų, kaip pareigūnai dėl smulkios vagystės ragina gyventojų nerašyti pareiškimo, nes nusikaltimas vis tiek nebus išaiškintas, LPPS pirmininkė atsakė teigiamai. Lietuvoje pernai ištirta 23,4 proc. užregistruotų vagysčių, o bendras nusikalstamų veikų ištyrimas buvo 55,4 proc.
Žiūrint į statistiką, džiugina ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų mažėjimas, tokių pernai užregistruota 2143, o užpernai – 2409, bet, anot R.Katinienės, ir šiuos skaičius reiktų vertinti kritiškai.
„Sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos yra registruojamos kaip lengvesnės ir statistikoje tai nebeatsispindi. O sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų tendencija yra didėjanti, užtenka pažiūrėti į informaciją viešojoje erdvėje.
Tokių nusikaltimų, kaip turto prievartavimas, žmonių grobimas, ginkluoti plėšimai dienos metu, tokių tendencijų nebeturėjome kelis metus, nusikalstamumas buvo suvaldytas, o dabar tos veikos, apie kurias visi buvo pamiršę, vėl iškyla“, – sako R.Katinienė.
Gatvės netapo saugesnės
Kiti džiaugsmą policijos vadovybei kėlę skaičiai – pagreitėjęs reagavimas į iškvietimus ir beveik dvigubai padidėjęs reaguojančių ekipažų skaičius.
Tačiau R.Katinienė užsimena apie tai, ką pripažino ir generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris: per porą metų vykdant policijos reformą iš sistemos pasitraukė 1 tūkst. pareigūnų.
„Jokio saugumo gatvėse neatsirado. Galbūt senamiestyje policininkų daugiau, bet jei išvažiuotume už Vilniaus ribų, pamatytumėte, kad policininkų tikrai nėra daugiau“, – sako R.Katinienė.
Per spaudos konferenciją policijos vadovams buvo pateiktas klausimas, kaip jie vertina situaciją, kai į iškvietimus nuo šiol kartais vyksta ir vienas pareigūnas.
„Lietuva nėra Irakas, Lietuva yra saugi Europos Sąjungos šalis. Įforminti ar priimti pareiškimo dėl paprastos vagystės saugiame rajone neefektyvu siųsti du, kai vienas tik stovi, kol įforminama.
Kur nėra ginčo, nėra muštynių ir kitų dalykų. Pagal pareigas, budėtojas priima racionalius sprendimus. Nesiunčiame tanko, artilerijos ten, kur jos visai nereikia“, – į klausimą atsakė E.Šileris.
R.Katinienė, atsakydama į savo vadovo žodžius, ironiškai pasiūlė jam pačiam apsivilkti uniformą ir dieną, kai mokamos pašalpos, vienam sėsti į ekipažą ir reaguoti į iškvietimus.
„Kaip bandoma sudaryti policijos padidėjimą gatvėje? Tai patruliavimas po vieną arba su policijos rėmėjais. Tai visiškai nesuvokiami, bent Skandinavijos šalyse, dalykai, tai didžiulė grėsmė pačiam policijos pareigūnui.
Yra taip buvę, kad pareigūnas atvažiuoja dėl triukšmo ir tas įvykis iš paprasto administracinio pažeidimo virsta į kriminalinį, nes įsilinksminę jaunuoliai išeina su beisbolo lazdomis.
Tai atitrūkimas nuo realybės, kas yra policijos darbas ir kokie yra įvykiai. Šį momentą įvykis atrodo paprastas, o nuvažiavus tai gali peraugti į didžiulį incidentą ir sunkų nusikaltimą. Ir tai daroma tik todėl, kad reikia pagrįsti savo ryšių su visuomene reformos žodžius, kad yra daugiau pareigūnų gatvėse. Kadangi jų nėra, naudojamos įvairios priemonės ir optinės apgaulės“, – aiškina R.Katinienė.
Dar viena „universalaus policininko“ reformos pasekmė – patyrę kriminalinės policijos darbuotojai užsiima viešosios tvarkos priežiūra.
„Mes turime tokias universalios policijos pasekmes. Tie, kurie anksčiau tirdavo nusikalstamas veikas, buvo žvalgybininkai, skaldydavo grupuotes, turėjo savo metodus ir galėjo valdyti situaciją.
Šiandien jie užtikrina viešąją tvarką, priiminėja pareiškimus ir reaguoja į įvykius. Ne vien reagavimas yra policijos funkcija, bet kitaip dabar būti negali, nes sumažėjus policininkų skaičiui, natūraliai jų nėra“, – sako LPPS pirmininkė.
Palieka patyrę
Nors policijoje jau kurį laiką kalbama apie didėjančius atlyginimus, sukurta sistema, anot R.Katinienės, – demotyvuojanti.
„Statutinė policijos sistema yra horizontalios karjeros. Jau taikant tokį metodą, koks taikomas dabartinės policijos vadovybės, pažeidžiami konstituciniai lūkesčiai.
Negali policijos pareigūnas tik pradėjęs tarnybą uždirbti tiek pat, kiek pareigūnas, turintis patirtį, laipsnį, ilgesnį stažą ir esantis savo srities specialistas. Taip negali būti. Dėl to sistema yra demotyvuojanti ir daug žmonių palieka tarnybą“, – sako ji.
Ji pamini, kad darbo užmokesčiui skiriamos lėšos yra naudojamos ne taip, kaip turėtų būti.
„Kitas dalykas, darbo užmokesčio lėšų panaudojimas, po kelis milijonus kasmet permetama į prekes ir paslaugas. Normalaus darbo užmokesčio augimo sąskaita perkame prabangius automobilius ir užsiimame ryšiais su visuomene“, – sako R.Katinienė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad minimą 700 eurų atlyginimą neva gauna tik dirbantys viršvalandžius, naktines pamainas.
„Jų darbo krūviai normas viršija 2-3 kartus. Pareigūnai yra pervargę, jie sako, man to nebereikia, man reikia savaitgalio, poilsio. Natūralu, kad tai kenkia žmonių sveikatai. Trumpuoju laikotarpiu gali dirbti ilgiau ir daugiau, bet per metus matome tendenciją, kad žmones pavargo, tai viena iš priežasčių, kodėl jie palieka tarnybą“, – sako R.Katinienė.
Pareigūnų trūkumą policija sprendžia rengdama įvadinius mokymus, kai turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą policininkais gali tapti išklausę trijų mėnesių kursą.
„Tai yra parodija. Kiekvienas pareigūnas pasakys, kad kiekviena situacija yra skirtinga, reikalaujanti atitinkamų žinių, patirties. Žmonės patirtį įgyja per kelis metus. Atitinkamai jis anksčiau už tai buvo vertinamas ir turėdavo galimybę uždirbti daugiau.
O ką galima išmokti per tris mėnesius, aš neįsivaizduoju. Ypač, kai sistema plati ir yra universalumo reikalavimas. Tu turi išmanyti administracinę, baudžiamąją teisę, procesus. Visuomenei paslaugų kokybės pagerėjimo šioje vietoje nėra. Tai lemia atitinkamai neištirtas nusikalstamas veikas, nebaudžiamumą“, – sako R.Katinienė.
Neramina didėjantis nepilnamečių nusikalstamumas
Pernai, lyginant su užpernai, nuo 1436 iki 1649 padidėjo nusikaltimais įtariamų nepilnamečių skaičius. Beje, triskart pernai išaugo ir nepilnamečių įvykdytų nužudymų skaičius, tačiau realiai jis nebuvo didesnis nei dešimties metų vidurkis.
Šį didėjimą būtų galima sieti su policijos reformos metu panaikintomis nusikalstamumo prevenciją vykdžiusiomis nepilnamečių reikalų inspektorių pareigybėmis, tačiau L.Pernavas čia sąsajų neįžvelgė.
Anot policijos vadovo, reforma baigta tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį, o nužudymai įvykdyti iki tol.
„Būtų nekorektiška komentuoti, nes paaugliai, įtariami padarę nužudymus, nugyveno tam tikrą gyvenimo tarpą ir jų asmenybės susiformavo ne per vieną dieną. Todėl kalbėti, kad už tai atsakingas nepilnamečių reikalų inspektorius arba jis galėtų šį klausimą išspręsti, būtų mažų mažiausiai nekorektiška“, – sakė L.Pernavas.
R.Katinienė laikosi kitos nuomonės, anot jos, policijos reforma buvo vykdyta drastiškai ir socialiai neatsakingai.
„Anksčiau policijos vykdytos funkcijos nebuvo normaliai perduotos, pavyzdžiui, nebūdingos funkcijos, kaip darbas su nepilnamečiais, socialinės rizikos šeimomis, nebuvo sklandžiai perimtas kitų institucijų.
Todėl turime didėjantį nepilnamečių nusikalstamumą, nes panaikintos nepilnamečių inspektoriaus pareigybės, su tais vaikais niekas nedirba, jie nekontroliuojami, jie neįtraukiami į tokias veiklas, kur jie galėtų augti saugesnėje aplinkoje ir patys augti kaip doresni piliečiai.
Galbūt tai ne tik ta priežastis, kiti socialiniai reiškiniai tai lemia, bet kad paaugliai yra nekontroliuojami, jie mato terpę daryti smulkesnius teisės pažeidimus, vėliau tai perauga į nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus. Generalinis komisaras negali sakyti, kad tai nepadarė įtakos ar tai per trumpas laikas. Kartais kai kuriems procesams įvykti nereikia 5 metų“, – įsitikinusi R.Katinienė.
Anot jos, Vidaus reikalų ministerija jau darant reformą atkreipė dėmesį į šias problemas.
„VRM sakė, kad negalima imtis kai kurių drastiškų priemonių ir atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų, turi būti socialinė atsakomybė. Generalinis komisaras ir jo komanda to neišgirdo. Dabar paprasčiausia pasakyti, kad mes esame niekuo dėti“, – sako R.Katinienė.
