Tokią bausmę Generalinės prokuratūros prokurorai Latvijos piliečiui, kuris anksčiau turėjo Nikulino pavardę, pasiūlė Vilniaus apygardos teismo posėdyje. Jie sako surinkę pakankamai duomenų, kad K.Michailovas dalyvavo 1991 metais žudant septynis Lietuvos pareigūnus, kurie saugojo neseniai nepriklausomybę atkūrusios valstybės sieną.
„Už padarytą kvalifikuotą nužudymą (...) siūlome skirti pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę", – teisme sakė prokuroras Saulius Verseckas.
Iš K.Michailovo taip pat siekiama priteisti Lietuvos valstybei daugiau nei 3 mln. litų žalą, kuri susidarė dėl išmokų nukentėjusiems, Muitinės departamento nuostolių, paminklo statybos ir kitų išlaidų.
Anot prokurorų, 1991 metų liepos 31-osios ankstų rytą kraupią žmogžudystę įvykdė trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo K.Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas.
Pats K.Michailovas kategoriškai neigia prisidėjęs prie žudynių.
Pasak prokuroro S.Versecko, K.Michailovas nusikaltimo naktį sulaikė Medininkuose budėjusius Kelių policijos pareigūnus.
„Jis yra nusikaltimo bendravykdytojas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes mes manome, kad būtent jis užpuolė Medininkų muitinės poste budėjusius Kelių policijos pareigūnus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską. Į Janonį buvo šaudoma iš pistoleto, jis buvo mirtinai sužeistas tais veiksmais", – žurnalistams po teismo posėdžio sakė S.Verseckas.
Pasak prokuroro, K.Michailovas buvo aktyvus sulaikant ir atvedant minėtus pareigūnus į vagonėlį. Dėl kokių nors veiksmų vagonėlyje jis nekaltinamas.
Teismo posėdyje S.Verseckas kalbėjo, kad K.Michailovui bausmė iki gyvos galvos turėtų būti skirta, nes jis tiesiogiai dalyvavo atimant Lietuvos pasieniečių gyvybes – tai yra labai sunkus nusikaltimus, padaręs ypatingą žalą visuomenei.
Be to, prokuroras pabrėžė, kad K.Michailovo ir jo bendrininkų padarytas nusikaltimas buvo iš anksto kruopščiai apgalvotas, jam parinkti ginklai, apgalvotas pėdsakų paslėpimo planas, įvykdymo mechanizmas.
Teisėsaugininkas tvirtino, kad žudikai veikė šaltakraujiškai, suderintai, turėdami konkretų tikslą nužudyti pareigūnus, nors pats K.Michailovas, anot S.Versecko, taip ir neatskleidė nusikaltimo motyvų ir tikslų.
„(...) galima vienareiškmiškai tvirtinti, kad (nusikaltimas – BNS) buvo nukreiptas ne kaip į privačius asmenis, bet kaip į Lietuvos Respublikos pareigūnus", – tvirtino prokuroras.
Teisėsaugininkas taip pat labai neigiamai įvertino K.Michailovo asmenybę ir tvirtino, kad kaltinamasis dar 2004 metais buvęs baustas už veiksmus siekiant nuversti Latvijos valdžią.
S.Verseckas vardino, kad K.Michailovas su Rygos OMON pareigūnais 1991 metais buvo užpuolę Latvijos pareigūnus Jūrmaloje, kai buvo bandoma iškelti komunistų partijos atstovus, užpuolė Vidaus reikalų ministeriją Rygoje, užėmė Latvijos televizijos pastatą.
Jis teigė, kad Medininkų žudynės atskleidė kaltinamojo nepaprastą cinizmą, niekinantį požiūrį į žmogaus gyvybę. Be to, atsakomybę sunkina, kad K.Michailovas veikė organizuotoje grupėje, naudodamas šaunamuosius ginklus.
Prokuroras Rolandas Stankevičius tvirtino, kad liudininkų parodymai paneigia K.Michailovo išsakytą teiginį, jog naktį iš liepos 30-osis į 31-ąją buvo Vilniaus OMON bazėje ir nebuvo niekur išvažiavęs.
Anot prokurorų, dvi Rygos OMON grupės „Delta 1" ir „Delta 2" į Vilnių atvyko liepos 30-ąją.
Pasak teisėsaugininko, Rygos OMON pareigūnai: Viktoras Barykinas, Igoris Siniavskis, Viktoras Michailovas ir Igoris Gorbanis gavo įsakymą pagaminti sprogmenį, kuris buvo susprogdintas apie 2.40 val. prie 42-osios divizijos štabo. Šiame sprogdinime iš minėto ketverto nedalyvavo tik I.Gorbanis, kuris liko Vilniaus OMON patalpose.
Tuo tarpu Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas davė įsakymą minėtiems K.Michailovui, A.Laktionovui ir A.Ryžovui iš „Delta 1" vykti į Medininkus ir ten nužudyti buvusius pasieniečius.
K.Michailovas, anot prokuroro, sutiko ir susitarė su A.Laktionovu ir A.Ryžovu įvykdyti įsakymą ir apie 24 val. išvyko į Medininkus. Jie turėjo maišą, kuriame galimai buvo „Kalašnokovo" automatas. Juos vežė kitas OMON pareigūnas Tadeušas Gudanecas ir dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas.
Pasak prokuroro, T..Gudanecas vežė rygieičius iki kelio Vilnius-Minskas 25 kilometro ir likus 800 metrų iki Medininkų jam buvo liepta sustoti ir išleisti rygiečius, jų laukti.
Liudytojų parodymais remiantis, teisėsaugininko teigimu, Medininkų postą užpuolę asmeys į įvykio vietą atėjo pėsčiomis, dėvėjo vasarinę lauko uniformą.
Pasak R.Stankevičiaus, T.Gudanecas tvirtino, jog jam buvo liepta išgirdus šūvus važiuoti į Vilnių. Pradėjus švisti prie jų dideliu greičiu privažiavo automobilis, kuris, kaip teigė prokuroras, buvo pagrobtas iš nužudytųjų Medininkuose kelių policininkų.
Iš jo iššoko Rygos OMON pareigūnai, įmetė maišą, kurį buvo pasiėmę su savimi, ir sėdo į juos atvežusią mašiną. Dideliu greičiu, vairuojant vienam rygiečių, jie kitu keliu grįžo į sostinę.
„T.Gudancecas girdėjo, kad vienas pareigūnų sakė kitam, „kad už šūvį iš pistoleto išsiaiškinsime bazėje", – skaitė R.Stankevičius.
K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius piktinosi tiek siūloma bausme, tiek kaltinamuoju aktu.
„Jeigu kaltinimai yra pagrindžiami spėlionėmis, o iš spėlionių yra daromos išvados ir po to dar reikalaujama bausmės iki gyvos galvos – ponai, ar jums patiems nekeista?", – retoriškai žurnalistų klausė advokatas.
K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Kitus įtariamuosius Rusija išduoti.
Užpuolimo metu buvo nužudyti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras" policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.
Sunkai sužeistas Vilniaus muitinės inspektoriaus Ričardas Rabavičiaus mirė rugpjūčio 2-ąją. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.
