Gynėjai teigė, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Tačiau Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad kaltinamasis aktas neturi trūkumų, kurie trukdytų nagrinėti bylą.
Atmetus advokatų prašymą, teismas skelbia pranešimą apie Medininkų bylą.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Aloyzas Kruopys, kuris pirmininkauja teisėjų kolegijai K.Michailovo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje trečiadienį pranešė, kad kovo 21 dieną pasirašytu raštu K.Michailovas kreipėsi į Prezidentūrą ir Seimą, kad būtų paleistas iš suėmimo ir nutraukti bylą dėl senaties.
Kadangi Prezidentūra ir Seimas rašte keliamų klausimų nesprendžia, nuteistojo skundas buvo persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Kolegija šiuos dokumentus įdeda į baudžiamąją bylą, keliami klausimai nebus dabar atsakyti, paliekami baigiamam dokumentui, kuris kažkada bus priimtas“, – sakė teisėjas A.Kruopys.
Teismo posėdyje trečiadienį bylos šalys pasisakė dėl galimybės teisti K.Michailovą dėl nusikaltimų žmoniškumui.
Prokurorai prieštaravo advokatų siūlymui grąžinti bylą jiems.
Anot prokuroro M.Dūdos, šis prašymas prieštarauja apeliaciniam gynybos skundui pakeisti apkaltinamąjį nuosprendį ir K.Michailovą išteisinti.
„Yra pateikti apeliaciniai skundai nutraukti bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kad būtų atšaukti apeliaciniai skundai negirdėjau. Pateiktas prieštaraujantis prašymas, dar viena kliūtis nagrinėti“, – sakė prokuroras M.Dūda.
Jis priminė, kad Lietuva neprašo Latvijos teisti K.Michailovą už šioje valstybėje padarytus veiksmus.
Latvijos prokurorai pranešė neprieštaraujantys, kad jų išduotas K.Michailovas Lietuvoje būtų teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui.
„Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymas dėl išdavimo ribų išplėtimo buvo patenkintas, atsisakius išduoti tik toje dalyje dėl veiksmų, nukreiptų prieš Latvijos Respubliką“, – yra sakęs vienas iš kaltintojų prokuroras M.Dūda.
Pasak prokuroro, Latvija nusprendė „leisti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį nurodant, kad, kadangi K. Michailovas anksčiau yra teistas Latvijoje, jo negalima persekioti už tas veikas, už kurias jis yra nuteistas, pripažintas kaltu“.
Lietuvos Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šis nusikaltimas yra skyriuje „Karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui“.
Pernai gegužę Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį K.Michailovą pripažino kaltu dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių pareigūnų nužudymo 1991 metų liepos 31 dieną, jiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Tačiau nuosprendį apskundė tiek savo kaltę neigiantis K. Michailovas, tiek prokurorai, kurie, pasikeitus įstatymams, prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš „tyčinio nužudymo“ į „tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis“.
Pats K.Michailovas, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, nesutinka būti teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui, todėl būtinas Lietuvai K.Michailovą 2007 metais perdavusios Latvijos sutikimas.
Vilniaus apygardos teismas pernai nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas SSRS VRM vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
Šie pareigūnai nužudyti 1991 metų liepos 31 dieną apie 5 valandą ryto.
Rusija atsisako Lietuvai išduoti A.Laktionovą ir Č.Mlyniką, o dėl A.Ryžovo atsakymas iki šiol negautas, teigiama Lietuvos Generalinės prokuratūros interneto svetainėje.
Tokį bendrą prašymą teismui pateikė trys gynėjai – Arūnas Marcinkevičiaus, Ingrida Botyrienė ir Oskaras Ruodė.
„Latvija neleidžia Lietuvai teisti K.Michailovo, mūsų ginamojo, už tuos veiksmus, kuriuos jis įvykdė būdamas Rygos OMON darbuotoju nuo 1991 sausio 14 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos, už ką jis Latvijos teismo yra nuteistas, jo elgesys yra įvertintas. Nieko nerasta daugiau, kaip tarnybos įgaliojimų viršijimas, nieko tai neturi bendra nei su žmogžudystėmis, nei su dar kuo nors“, – žurnalistams sakė advokatas A.Marcinkevičius.
Jo manymu, esant tokiai pozicijai naujai suformuluotas kaltinimas, kuriuo remiantis bandoma teisti K.Michailovą, iš esmės yra neįmanomas.
Kita gynėja I.Botyrienė teigė, kad esant tokiam kaltinamajam aktui, koks jis yra dabar, bylos ne tik neįmanoma nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, bet ir K.Michailovui neįmanoma gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, nes kaltinimas dėl nusikaltimo žmoniškumui nebuvo tiriamas ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir šių aplinkybių nesiaiškino bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Pasak gynėjos, naujas prokuratūros kaltinimas suvaržo K.Michailovo teisę į gynybą.
Dėl pareikštų prašymų poziciją po pertraukos tą pačią dieną išsakys valstybės kaltintojai – Generalinės prokuratūros prokurorai Mindaugas Dūda ir Rolandas Stankevičius.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Aloyzas Kruopys, kuris pirmininkauja teisėjų kolegijai K.Michailovo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, teismo posėdyje trečiadienį pranešė, kad kovo 21 dieną pasirašytu raštu K.Michailovas kreipėsi į Prezidentūrą ir Seimą, kad būtų paleistas iš suėmimo ir nutraukti bylą dėl senaties.
Kadangi Prezidentūra ir Seimas rašte keliamų klausimų nesprendžia, nuteistojo skundas buvo persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Kolegija šiuos dokumentus įdeda į baudžiamąją bylą, keliami klausimai nebus dabar atsakyti, paliekami baigiamam dokumentui, kuris kažkada bus priimtas“, – sakė teisėjas A.Kruopys.
Teismo posėdyje trečiadienį bylos šalys pasisako dėl galimybės teisti K.Michailovą dėl nusikaltimų žmoniškumui.
Latvijos prokurorai pranešė neprieštaraujantys, kad jų išduotas K.Michailovas Lietuvoje būtų teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui.
„Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymas dėl išdavimo ribų išplėtimo buvo patenkintas, atsisakius išduoti tik toje dalyje dėl veiksmų, nukreiptų prieš Latvijos Respubliką„, – yra sakęs vienas iš kaltintojų prokuroras M.Dūda.
Pasak prokuroro, Latvija nusprendė „leisti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį nurodant, kad, kadangi K. Michailovas anksčiau yra teistas Latvijoje, jo negalima persekioti už tas veikas, už kurias jis yra nuteistas, pripažintas kaltu“.
Lietuvos Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šis nusikaltimas yra skyriuje „Karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui„.
Pernai gegužę Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį K.Michailovą pripažino kaltu dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių pareigūnų nužudymo 1991 metų liepos 31 dieną, jiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Tačiau nuosprendį apskundė tiek savo kaltę neigiantis K. Michailovas, tiek prokurorai, kurie, pasikeitus įstatymams, prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš „tyčinio nužudymo“ į „tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis“.
Pats K.Michailovas, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, nesutinka būti teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui, todėl būtinas Lietuvai K.Michailovą 2007 metais perdavusios Latvijos sutikimas.
Vilniaus apygardos teismas pernai nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas SSRS VRM vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
Šie pareigūnai nužudyti 1991 metų liepos 31 dieną apie 5 valandą ryto.
Rusija atsisako Lietuvai išduoti A.Laktionovą ir Č.Mlyniką, o dėl A.Ryžovo atsakymas iki šiol negautas, teigiama Lietuvos Generalinės prokuratūros interneto svetainėje.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Aloyzas Kruopys, kuris pirmininkauja teisėjų kolegijai K.Michailovo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, teismo posėdyje trečiadienį pranešė, kad kovo 21 dieną pasirašytu raštu kreipėsi į Prezidentūrą ir Seimą, kad būtų paleistas iš suėmimo ir nutraukti bylą dėl senaties.
Kadangi Prezidentūra ir Seimas rašte keliamų klausimų nesprendžia, nuteistojo skundas buvo persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Kolegija šiuos dokumentus įdeda į baudžiamąją bylą, keliami klausimai nebus dabar atsakyti, paliekami baigiamam dokumentui, kuris kažkada bus priimtas“, – sakė teisėjas A.Kruopys.
Teismo posėdyje trečiadienį bylos šalys pasisako dėl galimybės teisti K.Michailovą dėl nusikaltimų žmoniškumui.
Latvijos prokurorai pranešė neprieštaraujantys, kad jų išduotas K.Michailovas Lietuvoje būtų teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui.
„Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymas dėl išdavimo ribų išplėtimo buvo patenkintas, atsisakius išduoti tik toje dalyje dėl veiksmų, nukreiptų prieš Latvijos Respubliką“, – yra sakęs vienas iš kaltintojų prokuroras Mindaugas Dūda.
Pasak prokuroro, Latvija nusprendė „leisti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį nurodant, kad, kadangi K. Michailovas anksčiau yra teistas Latvijoje, jo negalima persekioti už tas veikas, už kurias jis yra nuteistas, pripažintas kaltu“.
Lietuvos Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šis nusikaltimas yra skyriuje „Karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui“.
Pernai gegužę Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį K.Michailovą pripažino kaltu dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių pareigūnų nužudymo 1991 metų liepos 31 dieną, jiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Tačiau nuosprendį apskundė tiek savo kaltę neigiantis K. Michailovas, tiek prokurorai, kurie, pasikeitus įstatymams, prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš „tyčinio nužudymo“ į „tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis“.
Pats K. Michailovas, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, nesutinka būti teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui, todėl būtinas Lietuvai K.Michailovą 2007 metais perdavusios Latvijos sutikimas.
Vilniaus apygardos teismas pernai nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas SSRS VRM vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
Šie pareigūnai nužudyti 1991 metų liepos 31 dieną apie 5 valandą ryto.
Rusija atsisako Lietuvai išduoti A.Laktionovą ir Č.Mlyniką, o dėl A.Ryžovo atsakymas iki šiol negautas, teigiama Lietuvos Generalinės prokuratūros interneto svetainėje.
Papildyta 13.35 val.: Generalinė prokuratūra Medininkų žudynių byloje Lietuvos apeliaciniame teisme siūlo apklausti nepriklausomybės atkūrimo metais aktyviai veikusius politikus Egidijų Bičkauską ir Nikolajų Medvedevą.
Tokius prašymus prokuratūra pateikė teismui apeliacine tvarka nagrinėjant iki gyvos galvos nuteisto buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo bylą.
Valstybės kaltintojų teigimu, šių 1990-1992 metų Aukščiausiosios Tarybos deputatų parodymai padėtų įrodyti, kad Medininkų žudynes galima traktuoti kaip nusikaltimus žmoniškumui.
Sovietmečiu tardytoju dirbęs E.Bičkauskas yra 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras. 1990-1991 metais jis buvo Lietuvos vyriausybės nuolatinis atstovas Maskvoje, 1991-1993 metais - diplomatinės misijos Rusijoje vadovas.
N.Medvedevas dėl nepriklausomybės balsuoti nespėjo, nes kovo 11-osios vakarą buvo išsiųstas į Maskvą. 1991 metais jis prisidėjo rengiant protestus prieš Sovietų Sąjungos agresiją Lietuvoje.
„Bandome įrodyti Sovietų Sąjungos organizacijų atitinkamą politiką užpuldinėti civilius dideliu mastu ir sistemingai. Būtent šitos politikos, kuri numatyta Baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje, įrodinėjimas", - po teismo posėdžio žurnalistams sakė prokuroras Mindaugas Dūda.
Prokuroras taip pat prašo iškviesti apklausai į teismą du tuometinius kriminalinės policijos pareigūnus: Vidą Pukinį ir Gediminą Adiklį. Jie 1992 metų vasarį buvo komandiruoti į Rygą ir surašė pažymą, kuri yra baudžiamoje byloje. Buvęs kriminalistai nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme apklausti nebuvo.
„Jie reikalingi (...) patvirtinti grupių „Delta 1" ir „Delta 2" sudėčiai, turėtus garso slopintuvus ir kitas byla reikšmingas aplinkybes," - teismui sakė prokuroras.
Pernai gegužę Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį K.Michailovą pripažino kaltu dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių pareigūnų nužudymo 1991 metų liepos 31 dieną, jiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
