Ankstesniu nuosprendžiu iš E.Karaliaus buvo konfiskuota turto už daugiau nei 1,6 mln. litų.
Daugiau nei pusantrų metų bylą apeliacine tvarka pagal E.Karaliaus ir prokuratūros skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ankstesniu nuosprendžiu iš E.Karaliaus buvo konfiskuota turto už daugiau nei 1,6 mln. litų.
Išteisindami nuteistąjį, teisėjai atkreipė dėmesį į formuojamą teismų praktiką, pateiktas patalpų ir transporto priemonės, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis.
Apygardos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, E.Karaliaus kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo be kitų argumentų grįsdamas ir tuo, kad jis pats negalėjo pateikti pajamų teisėtumą patvirtinančių duomenų, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo neginčytinai išvadai, jog E.Karalius įgijo minėtą turtą, neturėdamas jam įgyti teisėtų pajamų, o specialisto išvada, kurios pagrindu pirmos instancijos teismas padarė priešingą išvadą, nėra pakankama, nes tirtos tik tariamuoju laikotarpiu 2001-2011 metais deklaruotos pajamos.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.
„Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis įrodinėti savo nekaltumo neprivalo ir įrodinėjimo naštos jam perkelti negalima“, - paskelbė apygardos teismas.
Skundą padavusi Generalinė prokuratūra siekė, kad būtų konfiskuota turto už daugiau nei 7 mln. litų. Prokuratūra teismui siūlė konfiskuoti milijoninės vertė namą, sklypą, brangų E.Karaliaus automobilį bei negyvenamas patalpas. To buvo prašoma ir pirmos instancijos teisme.
Advokato padėjėju dirbantis E. Karalius visą laiką tikino, kad jis nuteistas nepagrįstai.
Tai buvo viena pirmųjų bylų dėl neteisėto praturtėjimo, išnagrinėta teismo teisiamajame posėdyje viešai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino, kad įtariamasis turi 6 mln. 400 tūkst. litų kainuojantį namą ir 20 arų žemės sklypą Svajonių gatvėje, Valakupiuose, Vilniuje. Vyras už 700 tūkst. litų taip pat buvo įsigijęs sostinės centre Aludarių gatvėje esančias negyvenamas patalpas. Nustatyta, kad E. Karalius turi ir automobilį „Mercedes-Benz C220“, kurį pirko už 50 tūkst. litų.
Namas prestižinėje sostinės vietoje E.Karaliui parduotas 2007-ųjų gruodžio pabaigoje. Jis ir žemės sklypas buvo įkeisti bankui.
Namą E.Karaliui pardavė buvęs Alytaus meras Česlovas Daugėla ir jo sutuoktinė. E.Karalius Daugėloms liko skolingas 6 mln. litų. Pirkdamas namą su sklypu, jis Daugėloms tesumokėjo 400 tūkst. litų. Po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo E.Karalius žurnalistams teigė, kad name vėl šeimininkauja Č.Daugėla, o administracinės patalpos Vilniaus senamiestyje pirmadienį antstolio buvo parduotos iš varžytynių.
E.Karaliui įtarimai buvo pareikšti, kad jis, neturėdamas lėšų, įsigijo brangaus turto. Tyrimo metu paskaičiuota, kad advokato padėjėju dirbantis įtariamasis pats neturėjo pakankamai pajamų įsigyti daugiau nei 7 mln. 150 tūkst. litų vertės turtui.
E.Karaliaus tėvas V. Karalius anksčiau buvo teistas ir kalėjo dėl kontrabandos. Dabar jis vėl yra teisiamas, šįkart vienoje didžiausių Lietuvoje kada nors tirtoje kontrabandos byloje.
E.Karaliaus tėvas V. Karalius anksčiau buvo teistas ir kalėjo dėl kontrabandos. Dabar jis vėl yra teisiamas, šįkart vienoje didžiausių Lietuvoje kada nors tirtoje kontrabandos byloje. Dešimt asmenų, tarp jų buvęs policijos pareigūnas V.Karalius, kaltinami sukūrę Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijos ir Vokietijos veikusį nusikalstamą susivienijimą ir organizavę bendros daugiau nei 7 mln. litų vertės cigarečių kontrabandą.
Prokuratūra teigia, kad cigaretės 2009-2010 metais buvo atvežamos į Lietuvą iš Baltarusijos ir gabenamos iš Lietuvos į Vokietiją per Lenkiją. Prokurorai nustatė, kad nusikaltėliai kyšiams muitinės pareigūnams skyrė 80 tūkst. eurų (276 tūkst. 224 litų).
Vilniaus teritorinė muitinė dėl šiais nusikaltimais Lietuvos valstybei padarytos žalos byloje yra pateikusi beveik 7 mln. litų ieškinį. Už tokią sumą apribotos nuosavybės teisės į kaltinamųjų turtą.
Sūnaus byla dėl neteisėto praturtėjimo buvo išskirta iš tėvo bylos.
Po Vilniaus apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėja, tačiau šalys dar gali rašyti skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva neteisėtas praturtėjimas kaip nusikaltimas į Baudžiamąjį kodeksą įtrauktas 2010 metų gruodį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet išaiškino, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą bus galima įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu.
15 teisėjų plenarinė sesija išaiškino, kad „savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pagrindas kaltumui nustatyti“.
