Antradienį Vilniuje buvo surengta diskusija, kurios metu įvairių sričių ekspertai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų dalijosi savo patirtimi kontroliuojant narkotikų vartojimo rizikas naktinio gyvenimo aplinkoje.
Londono miesto Naktinio gyvenimo aplinkos komisijos pirmininkas arba „naktinis meras“ Philipas Kolvinas konferencijos dalyviams pateikė klubo „Fabric“ pavyzdį.
Jei aš turiu pagaminti 10 tūkst. dozių karafentanilio, man net nereikia gramo – galiu įsikišti po nenukramtytu nagu.
Šiame naktiniame klube per trejus metus nuo narkotikų perdozavimo mirė keturi jaunuoliai, o per 2016-uosius dar du.
Anot P.Kolvino, viena iš mirčių itin sukrėtė britų visuomenę, tačiau taip pat pakeitė ir naktinio klubo požiūrį į savo atsakomybę.
„Viena mergina atvyko iš provincijos į Londoną. Ji nuėjo į „Fabric“, kadangi tai yra šokių muzikos Meka. Ten ji suvartojo vieną tabletę, palaukė 20 minučių, bet jokio efekto nepajautė, todėl suvartojo dar vieną. Nieko. Po trečios tabletės jai jau niekas negalėjo padėti“, – sakė P.Kolvinas.
Dėl šios mirties „Fabric“ buvo uždarytas. P.Kolvinas konferencijoje aiškino, kad bandymas užkirsti kelią panašioms mirtims ir kova su narkotikais, deja, kol kas yra prieštaringi tikslai.
Pasak jo, klubų savininkai vengia pranešti apie vartojamus narkotikus teisėsaugai, kadangi dėl to jie gali netekti licencijos. Tačiau toks elgesys gali pražudyti klubų lankytojus.
„Policija sako – tas žmogus elgėsi nelegaliai, vartojo narkotikus, jis turi būti suimtas. Tokiu atveju asmuo nesikreips pagalbos, net jei klube turite medicininės pagalbos kambarį ir net jei jam bus taip bloga, kad jis gali mirti“, – sakė P.Kolvinas.
Ko ėmėsi liūdnai pagarsėjęs klubas?
Po tragiškų incidentų ir uždarymo „Fabric“ administracija įvedė naujus reikalavimus pagal 120-ies puslapių instrukciją. Tokie standartai klubui pelnė tarptautinę akreditaciją – ji vienintelė visoje Jungtinėje Karalystėje.
P.Kolvinas pateikė pagrindinius dalykus, kurie kardinaliai pakeitė situaciją iki tol liūdnai garsėjusiame klube – klientai privalo būti vyresni nei 19-kos, kadangi dauguma aukų buvo jaunuoliai. Visas personalas apmokytas, kaip elgtis narkotikų perdozavimo atvejais.
„Fabric“ apsaugininkai taip pat buvo apmokyti geriau apieškoti klientus, nuo šiol jie nešioja vaizdo kameras, kad išliktų incidentų įrašai, o visi darbuotojai turėjo būti aiškiai identifikuojami, kad prireikus pagalbos klientai galėtų juos lengvai rasti.
Anot P.Kolvino, klube taip pat buvo įrengtas geresnis apšvietimas, kad nebūtų jokių „juodųjų skylių“ tamsiuose kampuose, kur klientai galėtų vartoti narkotikus nepastebėti. Dėl tos pačios priežasties tualetus turėjo prižiūrėti apsaugininkai.
„Kalbėjau apie tai Londone, Dubline ir Teksase, visur siūliau partnerystę, reikia balanso tarp klubo savininkų, teisėsaugos ir klientų. Per trejus metus „Fabric“ suėmė šimtus dilerių, o vykdant reidus policijai galbūt būtų pavykę sučiupti vieną kitą. Jeigu klube yra naudojami narkotikai, tai nėra priežastis prieš jį nusiteikti. Tai yra priežastis pokalbiui“, – sakė P.Kolvinas.
Šimtai naujų, itin pavojingų medžiagų
Renginyje pranešimą skaitęs Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras atkreipė dėmesį į naująsias psichoaktyvias medžiagas, kurios tapo daug stipresnės ir pavojingesnės.
„Klasika yra heroinas, kokainas, MDMA (ekstazi – 15min past.), LSD, amfetaminas, metamfetaminas – šias medžiagas buvo galima atpažinti labai lengvai, bet klasikos laikai baigėsi. Ir dabar, pavadinkime tai naujovėmis, tai yra sintetiniai katinonai ir kanabinodai. Klasika buvo blogai, o naujieji – labai blogai“, – sakė R.Badaras.
Toksikologas pateikė Europos monitoringo centro duomenis, iš kurių matyti, kad per pastaruosius metus atsirado šimtai naujų psichoaktyvių medžiagų. 2013 m. registruota 81 naujas narkotikas, 2014 m. – jau 101, o 2016 m. – 66.
„Aš kaip klinicistas matau, kad visi jaunuoliai be ypatingų pastangų gali internetu per 2-3 dienas gauti narkotikų <...> 2016 metais daugiau nei ketvirtadalis 15-64 metų amžiaus ES gyventojų yra bandę neteisėtų narkotikų“, – sakė R.Badaras.
Pasak jo, naujos kartos narkotikai yra kur kas pigesni, tačiau neaiškios sudėties, o informacijos apie jų poveikį trūksta ne tik vartotojams, tačiau ir patiems mokslininkams.
„Tam, kad įrodytum, jog žmogus apsinuodijo viena ar kita medžiaga, kad įrodytum medžiagą biologinėje terpėje, reikia turėti 100 proc. medžiagos. Kiek per pastaruosius trejus metus Lietuva nusipirko standartų?“, – sakė R.Badaras.
Vienam iš konferencijos lankytojų spėjus, jog šešis, toksikologas tik leido suprasti, jog toks spėjimas yra per daug optimistiškas.
R.Badaras taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog sustabdyti naujos kartos narkotikų plitimą pareigūnams yra didelis iššūkis, kadangi juos aptikti – itin sudėtinga.
„Jei norėčiau pagaminti 10 tūkst. dozių ekstazi, aš turėčiau gabenti 50-70 gramų (pirmtako – 15min past.), tačiau jei aš turiu pagaminti 10 tūkst. dozių karafentanilio, man net nereikia gramo – galiu įsikišti po nenukramtytu nagu“, – sakė R.Badaras.
Anot jo, teisėsaugininkams pavyksta sulaikyti apie 10 proc. visų į šalies rinką patenkančių psichotropinių medžiagų.
Svarbiausia – laiku informuoti
Toksikologui antrino ir pranešėja iš Nyderlandų, Jaqueline Krouwel, kuri teigė, kad narkotikų rinkos pasikeitimai neaplenkė ir Amsterdamo, kuriame kasmet apsilanko apie 4 mln. turistų.
„MDMA tapo kur kas stipresnis – kai mūsų šalyje turistai paima MDMA, matyti plika akimi, kad jiems šie narkotikai yra per stiprūs <...> Mes turėjome atvejų, kai heroinas buvo parduodamas kaip kokainas. Turistai galvojo, kad naudojo kokainą. Taip atsitinka dėl paprasčiausio informacijos trūkumo“, – sakė J.Krouwel.
Pasak jos, su tuo kovojanti Amsterdamo savivaldybė pasirūpino, jog visi turistai būtų perspėti apie jų laukiančias rizikas mieste, kur narkotikai yra itin lengvai prieinami.
Tam pasitarnavo įvairūs ženklai, dalijami informaciniai lankstinukai lėktuvuose ir keltuose. Pagrindinė žinutė, kad reikėtų ignoruoti „gatvės dilerius“.
Pati J.Krouwel yra Prevencijos ekspertų grupės „Jellinek“ atstovė. Ši organizacija bando padidinti festivalių lankytojų sąmoningumą apie narkotikų vartojimo pavojus.
„Mes galime būti arti žmonių, o ne bandyti juos kontroliuoti iš už stalo biure. Tam reikia atviro požiūrio“, – sakė J.Krouwel.
Vakarėlių organizatoriai gauna informacijos, kokie narkotikai buvo naudoti jų vakarėliuose, su kokiomis rizikomis susiduria jų lankytojai, o jei pasigirsta žinių apie itin rizikingus narkotikus – išplatinama informacija ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir išsiunčiami naujienų pranešimai į išmaniuosius telefonus.
„Jellinek“ atstovė pažymėjo, kad jie įvykdė 91 projektą Vakarų Europoje, tačiau Rytų Europos šalyse – kol kas nė vieno.
Bandys prisibelsti prie festivalių lankytojų
Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė teigia, kad jų iniciatyva šią vasarą panaši iniciatyva bus vykdoma ir trijuose lietuviškuose festivaliuose. Vienas iš jų – festivalis „Sūpynės“, kurio viena dalyvių, stipriai apsinuodijusi narkotikais, mirė prieš dvejus metus.
„Nebus taip, kad kažkas ateis ir braukys draudžiamuosius ženklus, jog šito daryti negalima, tau gresia tokia ir tokia atsakomybė, tai yra nusikaltimas ir panašiai. Mes esame pasiruošę ateiti su objektyvia informacija. Ką mes bandome pasiekti, tai padidinti festivalių lankytojų sąmoningumą, kad jie galėtų prisiimti rizikas ir jas valdyti“, – sakė I.Juozapavičienė.
Festivalių metu bus teikiama informacija ne tik apie narkotikų vartojimo rizikas, bet ir skelbiama apie alkoholio vartojimo, nesaugaus sekso pavojus ir kaip jų išvengti.
„Atvažiuosime kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, pasistatysime palapines ir taikysime priemones, apie kurias šiandien kalbame. Jeigu anksčiau visi kalbėdavo, jog vandens dalinimas festivaliuose yra tas pats, kas pripažinti, jog ten yra vartojami narkotikai, mes žiūrime taip, jog svarbu saugoti žmonių sveikatą ir gyvybę“, – sakė I.Juozapavičienė.
