Ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, kad dvi tarpusavyje susijusios statybos sektoriuje veikiančios įmonės darbams atlikti samdė apie 100 užsieniečių iš Ukrainos, Baltarusijos, Tadžikistano, rūpinosi jų oficialiu atvykimu ir surasdavo jiems gyvenamąją vietą.
Įtariama, kad siekdami nemokėti privalomų mokesčių valstybei, įmonių vadovai galėjo į apskaitą įtraukti tik dalį duomenų apie mokamus atlyginimus bei priskaičiuotą darbo laiką, nors tikėtina, kad darbuotojai dirbo ilgiau nei parodyta dokumentuose, ir uždirbo daugiau.
Pareigūnai skaičiuoja, kad nuo 2020 m. sausio mėn., per daugiau nei pusantrų metų, iš vienos įmonės banko sąskaitų galėjo būti išgryninta 1,5 mln. eurų. Įtariama, kad pusė šios sumos galėjo būti naudojama neoficialiam darbo užmokesčiui mokėti, o kita dalis galėjo būti pasisavinta.
Dėl apgaulingai tvarkomos apskaitos ir neteisingų duomenų teikimo valstybei galėjo būti nesumokėta per 400 tūkst. eurų pelno mokesčio ir socialinio draudimo įmokų.
Siekdami surinkti galimos neteisėtos veikos įrodymus, FNTT pareigūnai Vilniuje įmonių biuruose ir įtariamųjų namuose atliko 19 kratų, per kurias buvo paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, galimai vestos „juodosios buhalterijos“ dokumentai, juodraščiai, kompiuteriai, telefonai, įtariama, netikri darbuotojų profesijų diplomai.
Rasta ir paimta per 122 tūkst. eurų grynaisiais pinigais.
Operacijos metu laikinai sulaikyti penki su įmonėmis susiję asmenys, jiems pareikšti įtarimai ir skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti bei nebendrauti su tam tikrais asmenimis.
Asmenys įtariami svetimo turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas teikimu.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuroras apribojo nuosavybės teisę į įtariamųjų nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia 170 tūkst. eurų, ir du automobilius.
Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.
Griežčiausia bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už mokesčių vengimą, kurių suma siekia daugiau kaip 750 MGL, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
