Dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei su prašymais į teismą kreipėsi fiziniai asmenys, kurie nurodė, kad centras su jais, kaip su darbuotojais, po atleidimo iš darbo laiku neatsiskaitė.
Pradėti bankroto procedūrą prašė ir keturi juridiniai asmenys – Kraujo donorystės centro kreditoriai. Jų teigimu, centras yra nemokus, vienam iš kreditorių jis pranešė, kad negalės vykdyti įsipareigojimų.
Teismas pripažino, kad Kraujo donorystės centro finansiniai įsipareigojimai kreditoriams yra didesni nei pusė įmonės balanse apskaityto turto vertės. Nors atsakovė ir įrodinėjo neturinti su darbo santykiais susijusių pradelstų įsipareigojimų, teismas, išanalizavęs visus pateiktus dokumentus, su tokiu vertinimu nesutiko.
Teismas atkreipė dėmesį, kad centras jau per pastaruosius dvejus metus nuolat vėluodavo mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.
Teismas patenkino ieškovų prašymus ir leido nutartį vykdyti skubiai, be to, pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – viso įmonės turto areštą, draudimą įmonės vadovui, kitiems darbuotojams sudaryti bet kokius sandorius. Teismas nusprendė, kad įmonės vadovas Artūras Jonas Venslauskas, kuris pats ir jo artimi giminaičiai yra skolingi Kraujo donorystės centrui nemažas sumas, sudarinėdamas įvairius sandorius gali veikti priešingai įmonės kreditorių interesams.
Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kraujo donorystės centras įkurtas 1941 metais kaip Kauno kraujo transfuzijos stotis. Keitusi pavadinimus (Kauno kraujo perpylimo stotis, Kauno kraujo centras) valstybės nuosavybe įmonė ji išliko iki 1993 metų, tuomet reorganizuota į bendrą Lietuvos ir JAV įmonę, uždarąją akcinę bendrovę „Binational Plasma“, o pastaroji 2005 metais pasikeitus akcinio kapitalo JAV savininkams, buvo pertvarkyta į Kraujo donorystės centrą. Centras skelbėsi Lietuvos kraujo komponentų gamyboje užimantis daugiau kaip trečdalį rinkos.
Praėjusių metų rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, tęsdami ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų suklastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla, Kraujo donorystės centrui pateikė įtarimus.
Tuomet siekiant užtikrinti galimai nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą, priimtas nutarimas laikinai apriboti šio juridinio asmens nuosavybės teises už 7 mln. litų.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl to, kad Kraujo donorystės centras, esą neturėdamas reikiamų leidimų, 2007 m.- 2009 m. pagal sutartį su užsienio farmacijos įmone iš Lietuvos išvežė ir minėtai įmonei pardavė tam tikrą iš donorų surinktos kraujo plazmos kiekį.
Deklaruota, kad kraujo plazma išvežta frakcionuoti (perdirbti) – taip centras išvengdavo prievolės grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą lėšas, skirtas donorų kompensacijoms.
