Pirmadienį 14.14 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Kretingos rajone, Rūdaičių kaime, dega Joskaudų miškas.
Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos, Kretingos ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.
Šiuo metu Kretingos miškuose nustatytas ketvirtas gaisringumo lygis, Kuršių nerijoje – trečias.
„Degančio plotas plinta, kokį plotą niokoja ugnis, nežinoma“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.
Pasak E. Zdanevičienės, gaisrą gesina miškininkai ir ugniagesiai su penkiomis automobilinėmis cisternomis, įvykio vietoje taip pat yra štabo automobilis.
Išdegė apie pusė hektaro miško paklotės
Kaip 15min teigė Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis, gaisras buvo užfiksuotas miške esančių priešgaisrinių kamerų.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ir 112 numeriu gautas pranešimas apie matomus dūmus.
Sureaguota operatyviai. Tačiau lokalizavus gaisrą paaiškėjo, kad išdegė apie pusė hektaro miško paklotės.
Anot T.Zaleckio, šiuo metu miškuose labai sausa, ugnis greitai plieskiasi. „Nukentėjo dalis medžių“, – pridėjo jis.
Anot miškininkų, šiuo metu yra vykdoma didesnė priežiūra. „Dabar yra ketvirtas gaisringumo lygis. Tačiau stebint artimiausių parų prognozes, gali būti, kad teks skelbti ir penktąjį lygį. Tai reikštų, kad tektų riboti patekimą į miškus“, – 15min paaiškino T.Zaleckis.
Praėjusių metų birželį Kretingos miškuose jau buvo skelbtas penktas lygis.
Kodėl pirmadienį kilo gaisras – neaišku. Tiriamos visos versijos.
15min žiniomis, susirūpinimą ugniagesiams ir miškininkams kėlė aplinkybė, kad šiame miške dar yra likusių sprogmenų nuo Antrojo pasaulinio karo. Todėl prireikė įvesti planą „Skydas“.
Šiemet jau – pusšimtis gaisrų
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiemet iki gegužės pabaigos Lietuvos miškuose užregistruota 50 miško gaisrų, jie apėmė 13,25 ha plotą.
Įtariama, kad du gaisrai VMU Šilutės regioninio padalinio miškuose galėjo kilti dėl padegimo.
Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
Per šiuos gaisrus sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai.
