Nuo sausio 1-osios vykdant policijos pertvarką, sunkiausių nusikaltimų tyrimas bus koncentruojamas apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, bus steigiami specialūs žvalgybos padaliniai.
„Po sausio pirmos dienos patys sunkiausi nusikaltimai bus koncentruojami dešimtyje apskričių, ten bus mestos didžiausios policijos pajėgos, didžiausi žmogiškieji resursai ir techninės galimybės“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Edvardas Šileris.
Nesunkių nusikaltimų tyrimas liks teritoriniuose policijos komisariatuose.
„Taip pat pertvarkoma kriminalinė žvalgyba, steigiami žvalgybos padaliniai darbui su informatoriais“, – informavo kriminalinės policijos atstovas.
Pasak jo, reformai kitų metų biudžete kol kas yra numatyta 11 mln. litų. Papildomų etatų nebus steigiama, bus keliami atlyginimai ir motyvuojami dabar dirbantys pareigūnai, siekiant panaikinti atlyginimų atotrūkį tarp institucijų.
„Mes taip pat norime atsisakyti perteklinio darbo. Jei šiuo metu vienas tyrimas sudaro trisdešimt ar penkiasdešimt lapų, mes tikimės, kad jis galbūt sudarys dešimt lapų, bet bus kokybiškesnis“, – kalbėjo E.Šileris.
-
Pareigūnų planai netirti smulkesnių nei 32 500 litų vertės turto vagysčių: absurdas
-
Teisėjas Audrius Cininas: „Mūsų policija dabar skęsta šūdbylėse“
-
Nusikaltimų aukų atstovai kritikuoja rengiamą ikiteisminių tyrimų pertvarką
-
Pareigūnai ir policijos vadovybė: milijono vagystė svarbesnė už dingusius kibirus
Jis patikino, kad atsisakius perteklinio darbo, kai „apklausiama šimtas žmonių, kurie nieko nematė ir negirdėjo“, padaugės ir ištiriamų nesunkių nusikaltimų. Taip pat bus apjungiami tyrimo veiksmų protokolai, kad, pasak E.Šilerio, vietoje penkių dokumentų prokurorams užtektų nusiųsti tik vieną.
Pareigūnas taip pat garantavo, kad policija ir toliau tirs visas vagystes, kurių padaryta žala viršija 130 litų, o dėmesys bus skiriamas tik nusikaltimams, kuriuos įmanoma ištirti.
Pasak jo, rengiant pertvarką buvo vadovaujamasi Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos taikomu modeliu, atsisakant nuo sovietmečio galiojančios praktikos.
„Policijos įstaigos, organizuodamos savo darbą, nori atsižvelgti į mokslinius tyrimus, įdiegti tam tikras naujoves“, – pasidžiaugė Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto docentas Darius Urbonas.
Mokslininkas iškėlė klausimą, ar naujoji kriminalistų tvarka, nustatanti jų darbo prioritetus, apskritai yra teisėta.
„Galima teigti, kad prioritetų nustatymas yra legitimus, jis yra pateisinamas. Bent jau teisės mokslo požiūriu, prieštaravimų tikrai nebūtų galima įvardinti“, – įsitikinęs D.Urbonas.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis tvirtino, kad Generalinė prokuratūra pritaria policijos numatomui prioritetų taikymui. Esą tai nėra visiškai nauja tvarka – pavyzdžiui, sunkiausius nusikaltimus ir šiuo metu tiria centrinių padalinių ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tyrimus organizuoja Generalinė prokuratūra.
„Tai, kas vyksta, vertiname kaip realybės pripažinimą, kad visų nusikaltimų vienodai gerai mes ištirti šiandien negalime. Tai, ką darome, tikimės, pasitarnaus tam, kad sukursime prielaidas ištirti sudėtingiausius, didžiausią žalą visuomenei darančius nusikaltimus“, – sakė D.Raulušaitis.
