„Norime surinkti objektyvius įrodymus, kad nebūtų jokių spekuliacijų“, – 15min sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.
Komisaras pabrėžė, kad šis, jo „jautriu“ pavadintas rezonansinis tyrimas gali būti susijęs su kitais ikiteisminiais tyrimais. Siekiant rezultatyvios baigties ir juose, šiomis dienomis pareigūnams reikia tikrinti daugelį faktų, įtarimų, aplinkybių. Jei bus atskleistos I.Strazdauskaitės nužudymo įtariamųjų pavardės ir veidai, gali būti sunku atlikti tam tikrus veiksmus.
Pavyzdžiui – įtariamojo atpažinimą. Kad ši procedūra vyktų objektyviai, galimi nukentėjusieji negali turėti jokių išankstinių nuostatų. Pamatę keletą skirtingų asmenų jie turi pasakyti, kuris tikrasis įtariamasis. Tačiau įvardyti būtina savo skriaudiką, o ne kažkada naujienose šmėžavusį įtariamąjį.
Tuo pačiu pareigūnai leidžia suprasti, kad dabar rezonansiniame tyrime sulaikytas ketvertas gali būti susijęs su ankstesniais, galbūt panašaus pobūdžio, bet dar neištirtais nusikaltimais.
Jei tai pasitvirtins, kada nors situacija dėl įtariamųjų dangstymo gali radikaliai pasikeisti. Būna, kad tyrimo eigoje pati policija kreipiasi į žiniasklaidą ir visuomenę, platindama nuotraukas ir ragindama atsiliepti nuo tų asmenų nukentėjusius žmones.
Išvakarėse Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai Artūras Urbelis ir Gintas Ivanauskas po įtariamųjų suėmimo teisme procedūros kreipėsi visuomenę, prašydami žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose neviešinti įtariamųjų veidų ir tapatybių.
Tuo siekiama, kad teisėsauga ateityje neprarastų įtariamųjų atpažinimo kaip įrodymo.
„Žinojimas ir įrodymai yra du skirtingi dalykai“, – pabrėžė A.Urbelis.
Jis ir prokuroras G.Ivanauskas ragino žiniasklaidą nesuderinus su prokuratūra neviešinti ir kitų ikiteisminio tyrimo duomenų, nes jie gali pakenkti tyrimo sėkmei.
Prokurorai irgi patvirtino tai, kad siekiama išsiaiškinti, ar įtariamieji I.Strazdauskaitės nužudymo byloje gali būti susiję su daugiau nusikaltimų.
Beje, noras išlaikyti tam tikrą slaptumą šioje byloje motyvuojamas ir galimais neramumais, išpuoliais prieš romų šeimas ar bendruomenes.
Policijos departamentas savaitgalį platino pranešimą, kad pareigūnai pastebi, jog po žiniasklaidoje paskelbtos informacijos apie plungiškės nužudymu įtariamų, galimai romų tautybės asmenų sulaikymą, viešoje erdvėje padaugėjo diskriminacinio pobūdžio pasisakymų ir komentarų.
Diskriminacinio pobūdžio veiksmai, susiję su smurtu, neapykanta, niekinimu, tyčiojimusi, kurstymu prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ir tokios informacijos gaminimas, siuntimas ar platinimas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, už tai numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, o bet kokio teisės pažeidimo padarymas diskriminaciniais motyvais vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Kaip išvakarėse rašė BNS, keturių suimtų įtariamųjų veidus sekmadienį teisėsaugos pareigūnai kruopščiai slėpė. Ant jų veidų buvo uždėtos kaukės, pareigūnai nuo kamerų juos saugojo gyva siena.
15min iki šiol dar neviešintoje filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad įtariamieji į suėmimą iš Vilniaus areštinės buvo vežami jau kaukėti – jų veidai buvo uždengti ne tik teismo rūmuose, bet ir kelionės pradžioje.
