Portalui 15min neseniai paskelbus 2022-ųjų metų „Kriminalinę apžvalgą“, redakcija sulaukė ir dar kelių nepriklausomų įžvalgų apie pastarojo laikotarpio nusikalstamumo bei visuomenės saugumo aktualijas.
Savaisiais vertinimais pasidalijo ir Lietuvos kriminologų asociacijos (LKA), ir Lietuvos policijos departamento (PD) vadovybė. Požiūriai papildė vienas kitą ar susikirto? Beje, ir generalinis komisaras, ir asociacijos vadovė į situaciją pažvelgė ne vien retrospektyviai – kriminalinių problemų, nelaimių, išryškėjusių tendencijų net globalių aplinkybių analizė padeda prognozuoti ateities iššūkius, rūpintis ne vien kova su pasekmėmis, bet ir prevencija.
„Metai buvo ypatingi“, – pareiškė generalinis komisaras R.Požėla
„Metai buvo ypatingi“, – pareiškė mūsų šalies generalinis komisaras Renatas Požėla. Netrukus policijos vadovas detalizuos, dėl ko taip teigia.
Tačiau pirmiau svarbu tiesiai įvardinti esminius akcentus: nusikalstamumas šiek tiek augo, tačiau policijos prioritetu laikomas sunkaus nusikalstamumo valdymas, anot R.Požėlos – sekėsi.
Kiek kitokiu, aštresniu požiūriu pasidalijo LKA vadovė dr. Aušra Pocienė: pradėti reikia nuo suvokimo, kad visuomenė nepagrįstai priskiria policijai prievolę „mažinti nusikalstamumą“. Pasak mokslininkės kriminologės, angelai sargai paprasčiausiai neturi įrankių šiai misijai vykdyti, tad dažniausiai pareigūnams tenka kovoti tik su pasekmėmis, padariniais.
„Nepaisant trumpalaikių ir atskirų svyravimų, oficialioji statistika rodo mažėjančias tiek bendras, tiek atskirų nusikaltimų rūšių, tendencijas. Kinta ir nusikaltimų struktūra: tradiciniai užleidžia vietą naujiems, labiau rafinuotiems nusižengimams (pvz., virtualioje erdvėje). Tiesa, dalis jų vis dar lieka latentiški. Nors kiekvienas turi savo specifines priežastis, bendrai pasakytina, kad nusikaltimai yra socialiai sąlygoti reiškiniai ir bet kokie pokyčiai visuomenėje – ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, geopolitiniai ir kt. – neišvengiamai veikia jų turinį, formas ir paplitimą. Tiesa, dėl socialinės aplinkos dinamiškumo ir neprognozuojamumo dažnai sunku pateikti ilgalaikes prognozes“, – analizuoja dr. A.Pocienė, Lietuvos kriminologų asociacijos valdybos pirmininkė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja.
„Kalbant apie nusikalstamumą, praėję metai buvo tie, kai nusikalstamumo situacija po truputį grįžo į prieš pandeminį laikotarpį. Bendras nusikalstamumas didėjo apie 10 proc.
Taip pat daugiau registravome vagysčių (ypač – iš prekybos vietų, automobilių vagysčių). Tačiau mažėja smurtinių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tai ir toliau išlieka policijos prioritetu“, – kalba R.Požėla.
Policijos vadovo žodžiais tariant, metai buvo ypatingi, ypač – atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir karą Ukrainoje: „Tai privertė ir mus ne tik visapusiškai remti Ukrainą, bet ir peržiūrėti turimus planus, priemones, daugiau dėmesio skirti pasirengimui užtikrinti saugumą šalies viduje.“
Kad kiek anksčiau Covid-19 pandemija, o nuo 2022-ųjų vasario – ir karas Ukrainoje, „turi ir turės įtakos kriminogeninei situacijai“, patvirtino ir kriminologų vadovė.
Kokį poveikį trauminė karo patirtis, susvyravus visuomenės saugumo pagrindams, turės artimoje ir tolimoje ateityje?
A.Pocienė įžvelgia tiesioginį ryšį: „Masinė saviizoliacija ir psichologinė įtampa per karantiną prisidėjo prie smurto artimoje išaugimo, o socialinių santykių perkėlimas į virtualią erdvę sukūrė naują platformą nusižengimams reikštis.“
Tą patį 15min patvirtino ir komisaras R.Požėla: „Daugėjo nusikaltimų elektroninėje erdvėje, ypač sukčiavimų.“
Savo ruožtu A.Pocienė plėtojo mintį: „Kol kas nėra aišku, kokį poveikį trauminė karo patirtis, susvyravus visuomenės saugumo pagrindams, turės artimoje ir tolimoje ateityje: ar nepadidės alkoholio vartojimas, agresija, suicidinės nuotaikos, o gal kaip tik – labiau reikšis altruistiniai bendruomeniniai jausmai.“
2022-ųjų kriminalinėje apžvalgoje 15min kaip tik pabrėžė, kad praėjusieji metai buvo įsimintini dėl makabriškų scenarijų ir „neadekvačių“ įvykių gausa. Įvykių paradoksalumas bei mastas buvo svarbūs akcentai, atsigręžiant į praėjusiųjų metų nusikalstamumo bei visuomenės (ne)saugumo kroniką.
Vertindamas ilgalaikes nusikalstamumo tendencijas, R.Požėla situaciją pavadino „pakankamai stabilia ir kontroliuojama“.
Taip jis pažymėjo, kad dar vieneri metai buvo rekordiniai, kalbant apie eismo saugumą.
„2022 m. žuvusių keliuose skaičius bus mažiausias per kelis dešimtmečius, tačiau registravome daugiau sužeistų eismo įvykiuose asmenų“, – tuo pačiu pripažino ir apgailestavo R.Požėla.
Beje, ir ugniagesiai gelbėtojai skelbė, kad 2022 m. žuvusiųjų gaisruose skaičius - 72, buvo mažiausias per kelis pastaruosius dešimtmečius.
PD vadovybę džiugina, kad 2023 metų policijos biudžetas yra apie 10 proc. didesnis, „kas leis išgyventi infliaciją ir šiek tiek padidinti atlyginimus mūsų darbuotojams.“
Tai yra labai svarbus akcentas, nes, pasak generalinio komisaro, „viena didžiausių mūsų bėdų – pareigūnų trūkumas“.
R.Požėla įvardijo vieną didžiausių policijos bėdų, išskyrė ir vieną 2023 m. dar laukiantį iššūkį.
R.Požėla išskyrė ir vieną 2023 m. laukiantį iššūkį – užtikrinti visišką saugumą per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, gegužės mėnesį.
„Jau dabar pradedame tam ruoštis ir tam skiriame maksimalias pajėgas ir resursus“, – prasitarė R.Požėla.
Taip pat vyriausiasis Lietuvos policininkas užtikrino, kad PD vadovybė bei visa pareigūnų bendruomenė tikrai nepamirš ir paramos Ukrainai.
„Esame užmezgę ypatingai artimus santykius su vietos policija ir mūsų pagalba tikrai nesustos 2023 metais“, – pažadėjo komisaras.
15min pateikia išsamias kriminologės A.Pocienės įžvalgas apie nusikaltimų situaciją Lietuvos bei mūsų pastangas ją kontroliuoti:
„Socialiniai pokyčiai atsiliepia ir nusikaltimų kontrolei bei baudžiamajai politikai.
Galima įvardyti kelis veikėjus, dalyvaujančius šiame lauke: teisėsaugos institucijos su policija priešakyje, baudžiamosios politikos formuotojai, žiniasklaida ir pilietinė visuomenė. Tarp teisėsaugos institucijų policija išskirtina todėl, kad būtent ją visuomenė mato pirmiausiai ir dažnai priskiria prievolę „mažinti nusikalstamumą“.
Faktas, kad toks manymas klaidingas.
