Nuteistoji Eglė Kuuz pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl mažamečio, bejėgiškos būklės savo šeimos nario nužudymo, t. y. dėl to, kad ji ką tik gimusį naujagimį žiemos metu paliko lauke, todėl naujagimis dėl bendro kūno atvėsimo netrukus mirė.
Nuteistosios sugyventinis Zenonas Beniušis skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų sukursčius nuteistąją nužudyti naujagimį.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė prokuroras. Jis prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl Zenono Beniušio išteisinimo ir jį pripažinti kaltu sukursčius Eglę Kuuz nužudyti naujagimį bei jam paskirti penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Sugyventinio spaudimo neįžvelgė
Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo apklausti išteisintasis, nuteistoji, taip pat ekspertai.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai Zenoną Beniušį išteisino dėl jam pareikštų kaltinimų, kadangi nustatyta, jog naujagimį tyčia nužudė jo motina, tačiau nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie pagrįstų vienareikšmę išvadą, kad padaryti šią nusikalstamą veiką ją sukurstė išteisintasis.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmuo gali būti pripažintas nužudymo kurstytoju tik tada, jei jis yra nusikalstamos veikos iniciatorius, sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti nusikalstamą veiką ir siekia nužudyto asmens mirties.
Tačiau aptariamu atveju nustatyta, kad nuteistoji dar iki gimdymo buvo apsisprendusi atsikratyti būsimo kūdikio. Nuteistosios tyčia nužudyti vaiką jau buvo susiformavusi iki gimdymo ir gimdymo metu, todėl papildomas Zenono Beniušio paskatinimas nebuvo reikalingas.
Be to, konstatuota, kad nėra pagrindo išteisintojo Zenono Beniušio po gimdymo nuteistajai išsakytų žodžių kategoriškai vertinti kaip skatinusių nužudyti naujagimį, o ne raginusių kitokiais (nenusikalstamais) būdais nuteistąją su naujagimiu pasišalinti iš išteisintojo gyvenimo.
„Apeliacinis teismas išnagrinėjo ir nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus. Asmuo gali būti kurstytoju, jei jis yra iniciatorius, sukelia asmens pasiryžimą ir siekia mirties. Nustatyta, kad nuteistoji buvo apsisprendusi iki gimdymo, papildomas paskatinimas vyro jai nebuvo reikalingas“, – sakė teisėja Regina Pocienė.
Žiaurus nusikaltimas
35 metų Eglė Kuuz pernai sausį pagimdė garažų masyve Klaipėdoje. Byloje nustatyta, kad gimdymas įvyko lauke, iškritęs vaikas, motinos teigimu, verkė apie 10 minučių, tačiau ji juo nepasirūpino, nešildė. Tuo metu moters sugyventinis miegojo garaže. Praėjus 20 minučių po gimdymo, moteris nuėjo į garažą ir pasakė sugyventiniui, kad gimė kūdikis.
Byloje nustatyta, kad gimdymas įvyko lauke, iškritęs vaikas, motinos teigimu, verkė apie 10 minučių, tačiau ji juo nepasirūpino, nešildė.
Ekspertų vertinimu, vyriškis lyties kūdikis buvo gyvas iki keliolikos minučių.
Pernai rugpjūtį Eglei Kuuz bausmę skyręs Klaipėdos apygardos teismas lengvinančia aplinkybe įvertino tai, jog ji davė parodymus, taip pat pripažino kaltę, nusikalto pirmą kartą.
Moteris teisme pripažino, kad savo nėštumu nesirūpino, būsimo kūdikio auginti nesiruošė, o pagimdžiusi, suprasdama, kad žiemos metu paliktas jis gali numirti, nunešė prie garažo, jo likimu nesidomėjo ir paliko likimo valiai.
Moteris gyveno asocialų gyvenimą, girtuokliavo, ji neaugino ir neprižiūrėjo kitų dviejų savo vaikų.
Ji savo kaltę pripažino, o išteisintasis, kuris, tyrimo duomenimis, nėra kūdikio tėvas, neigė prisidėjęs prie tragedijos ir teisme tikino manęs, jog motina vaiką atiduos į gyvybės langelį.
Pasak vyro, sugyventinė esą neigė, jog yra nėščia, o kūdikio gimimas buvo netikėtumas.
Teisme vyras neneigė, kad dėl išdavystės moterį buvo sumušęs, dėl to į garažų masyvą, kur pora gyveno, buvo atvykusi policija. Kaltinamasis dėl smurto buvo atsidūręs Probacijos tarnybos akiratyje.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.