Kultūrinėje dvarvietėje naują namą pasistatęs buvęs URATC vadovas nuteistas ir dėl kyšių

Panevėžio apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo buvęs uždarosios akcinės bendrovės „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ (URATC) direktorius Mindaugas Bobelis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.

Kartu nuteistas juridinis asmuo – viena Utenos bendrovė, jos direktorius Aurelijus Kasparavičius bei bendrovės akcininkų vardu veikęs Gintautas Gaivenis. Iš nuteistųjų į valstybės biudžetą priteista beveik 80 tūkst. eurų.

Iš visų nuteistųjų į valstybės biudžetą, be kita ko, priteista beveik 80 tūkst. eurų.

Šioje baudžiamojoje byloje buvęs URATC direktorius M.Bobelis pripažintas kaltu, nes duodamas neteisėtus nurodymus jam pavaldiems asmenims ir pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neatlygintinai naudojo jo vadovaujamos bendrovės turtą ir kitus išteklius, priėmė kyšius iš vienos Kauno regiono įmonės vadovaujančių asmenų paslaugomis, medžiagomis bei kt.

STT pareigūnai tyrimo metu taip pat nustatė, kad Utenos bendrovė „Gabusta“ 2016–2017 m. atliko įvairius darbus URATC direktoriui M.Bobeliui priklausančiame statomame name Utenos rajone, nupirko ir panaudojo įvairių statybinių medžiagų, reikalingų darbams atlikti. Statybų bendrovės direktoriui A.Kasparavičiui už darbus ir medžiagas buvo mokama grynaisiais pinigais, kurie pagal susitarimą buvo neapskaityti.

A.Kasparavičius šių pinigų neįtraukė į bendrovės apskaitą ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės turtą. Įtariama, kad klastojant dokumentus ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, A.Kasparavičiaus vadovaujamai bendrovei galėjo būti padarytas didesnis nei 38 tūkst. eurų nuostolis, o valstybei nesumokėta apie 10 tūkst. eurų mokesčių.

Panevėžio apygardos teismas gruodžio 6 dienos nuosprendžiu buvusį URATC direktorių M.Bobelį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Jam teismas skyrė 684 MGL (25 tūkst. 760 eurų) dydžio baudą bei 2 tūkst. 906 eurų konfiskavimą valstybės nuosavybėn.

Teismas taip pat nusprendė M.Bobeliui atimti teisę dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiame sektoriuje trejiems metams.

Solidi bauda – ir bendrovei

Utenoje registruotas juridinis asmuo pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Bendrovei „Gabusta“ teismas skyrė 500 MGL (18 tūkst. 830 eurų) dydžio baudą.

Šios bendrovės direktoriui A.Kasparavičiui dėl dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto pasisavinimo skirta 200 MGL ( 7 tūkst. 532 eurų) dydžio bauda bei 3 metų laisvės atėmimo bausmė – po bausmės įsiteisėjimo jam skirta nedelsiant atlikti 6 mėnesių realią laisvės atėmimo bausmę, likusios bausmės dalies vykdymą atidėti dvejiems metams ir paskirti šešiems mėnesiams intensyvią priežiūrą.

Iš A.Kasparavičiaus teismas taip pat nusprendė konfiskuoti gautos naudos vertę pinigais – 20 tūkst. eurų. Bendrovės akcininkui G.Gaiveniui dėl dokumentų klastojimo skirta 100 MGL (3 tūkst. 700 eurų) dydžio bauda.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teisme aiškinosi ir dėl namo dvarvietėje

Dėl savo namo statybos buvusiam URATC direktoriui M.Bobeliui jau anksčiau teko varstyti teismo duris, primenama prokuratūros pranešime.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad M.Bobelis deklaravo apie atliktą statinio rekonstravimą ir pakeistą statinio paskirtį, nors iš tiesų kultūros vertybe pripažintoje dvarvietėje buvo pastatytas naujas namas.

Deklaravo apie atliktą statinio rekonstravimą, nors iš tiesų kultūros vertybe pripažintoje dvarvietėje buvo pastatytas naujas namas.

STT pareigūnų tyrimo metu surinktą informaciją įvertinęs Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Prokuroras prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, kuriais sumažinta kultūros vertybe pripažinto Avižienių dvaro Utenos rajone teritorija.

Teismas konstatavo, kad dvarvietės teritorija, priklausanti buvusiam URATC vadovui, buvo sumažinta nepagrįstai ir panaikino tai numačiusius institucijų sprendimus.