V.Beleckas apskundė neseniai Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme paskelbtą nutartį, pagal kurią atsisakyta tenkinti Lukiškių kalėjimo administracijos teikimą dėl šio garsaus kalinio perkėlimo į pataisos namus.
Skundą dėl jam nepalankios nutarties antradienio popietę išnagrinėjusiam aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismui, priminęs, kad už grotų sėdi jau 12 metų, V.Beleckas pareiškė: „Per šį laikotarpį supratau, kad mano padarytas nusikaltimas yra baisus.“
V.Beleckas pripažįsta, jog už šį nusikaltimą jis yra nubaustas teisingai.
Tačiau apylinkės teismo nutartį dėl atsisakymo perkelti jį pataisos namus nuteistasis vadina neobjektyvia.
Posėdyje dalyvavęs V.Beleckas teisėjų kolegijai pasakojo, kad visi, išskyrus prokurorus, jį pastaruoju metu charakterizuoja tik teigiamai. Anot nuteistojo, dabar gyvenime jam liko tik vienas tikslas: tapti doru žmogumi.
„Prieš porą dienų ištraukė paskutinius du dantis. Negaliu nieko kramtyti, nieko negaliu valgyti“, – teismui guodėsi apeliantas. V.Beleckas aiškino, kad kalėjime nėra jokių galimybių susitvarkyti dantis, o pataisos namuose specialistai už pinigus jam įstatytų dirbtinius.
Viešai atgailaujantį V.Belecką prokuroras apibūdino taip: „Asmuo, būdamas kalėjime, laviruoja, stengiasi palengvinti savo situaciją, turėti kažkokių gėrybių, kurios jam nepriklauso.“„Nebedaug liko gyventi“, – teisėjus graudino 57 metų V.Beleckas, pabrėžiantis ne tik savo norą susitvarkyti sveikatą, bet ir bendrauti su artimaisiais.
Skundžiamą birželio 9-osios nutartį priėmęs teisėjas Audrius Cininas buvo atsižvelgęs į tai, jog kalėjime V.Beleckas keletą sykių gavo nuobaudas už šiurkščius drausmės pažeidimus.
Sykį iš jo atimtas mobilusis, kitą kartą pareigūnai gavo informacijos, kad V.Beleckas su likimo draugais puoselėja pabėgimo iš Lukiškių planą.
Bylą kuruojantis prokuroras Kęstutis Bieliauskas apygardos teismo posėdyje svarstė, jog „asmuo turi elgtis tinkamai ir teigiamai ne tik tada, kai jam atsiranda galimybė būti perkeltam į lengvesnes sąlygas, o ir visą bausmės atlikimo laikotarpį.“
Prokuratūros atstovas, priekaištavęs kaliniui net dėl turėtų kortų, V.Belecką apibūdino taip: „Asmuo, būdamas kalėjime, laviruoja, stengiasi palengvinti savo situaciją, turėti kažkokių gėrybių, kurios jam nepriklauso.“
Kaip skelbta anksčiau, V.Beleckui įkalinimo bausmė iki gyvos galvos už R.Mikutavičiaus nužudymo ir jo meno kolekcijos vagystės organizavimą buvo skirta 2000-ųjų rugsėjį. Jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atlieka nuo 1999-ųjų kovo.
Kauno kunigas, poetas, kolekcininkas 63 metų R.Mikutavičius nužudytas 1998 metų liepos 1 dieną.
Kunigas 1998 metų birželio 31-osios vakarą buvo įviliotas į svetimą butą. Ten jis apsvaigintas eteriu, po to žudikų automobilio bagažinėje nuvežtas prie Nemuno, kur dar gyvas buvo išrengtas, suvyniotas į tinklą ir nuskandintas. Nusikaltėliai iš kunigo buto pavogė įvairių meno vertybių, įvertintų milijonais litų.
Nutartį dėl V.Belecko skundo Vilniaus apygardos teismas žada skelbti trečiadienio pavakarę.
