Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) telefoninių sukčių negina, bet jei žemesnės instancijos teismuose padaroma esminių procesinių pažeidimų – į juos LAT teisėjai pro pirštus žiūrėti negali.
Sprendimą civilinėje byloje, kurioje buvo nutarta, kad telefoninių nusikaltėlių daromi nuostoliai turi būti kompensuojami iš valstybės biudžeto, aukščiausios instancijos teismas nutarė besąlygiškai panaikinti.
LAT teisėjai nesigilino, ar lengvatikiai nusipelnė žalos atlyginimo iš mokesčių mokėtojų, ar ne – esmine problema tapo netinkamai pasirinktas teismas spręsti tokio pobūdžio ginčui.
Nagrinėjami administraciniuose teismuose
Aukščiausiasis Teismas gavo kasacinį skundą byloje, kurioje atsakovas buvo Alytaus pataisos namai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovei – nuo sukčių nukentėjusiai gyventojai, iš atsakovų priteisė 1680,49 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteisė 418,21 Eur ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
LAT teisėjai nesigilino, ar lengvatikiai nusipelnė žalos atlyginimo iš mokesčių mokėtojų, ar ne.
„Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktiką bylose, reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neužtikrinus tinkamo vidaus taisyklių įgyvendinimo, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytini administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai nagrinėjami administraciniuose teismuose. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir dėl to galimai atsiradusios žalos yra teismingas administraciniam teismui“, – rašoma LAT nutartyje.
Kaliniams draudžiama turėti mobiliuosius
Ankstesnėje 15min publikacijoje šia tema buvo išsamiai aptartos dvi bylos, išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose Vilniuje ir Šiauliuose. Abi jos buvo pasibaigusios palankiai nuo sukčių nukentėjusiems žmonėms.
Teisinių ginčų peripetijos susiveda į vieną esminį argumentą: juk kaliniams draudžiama turėti mobiliojo ryšio telefonus, kurie ir tampa pagrindiniu jų sukčiavimo įrankiu.
Teisėsauga pripažįsta, kad beveik visi vadinamieji telefoniniai sukčiai – tai laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys. Turėdami daug laisvo laiko ir išnaudodami laisvėje esančias „kojas“ (pasiuntinukus, nueinančius paimti pinigus iš apkvailintų aukų), kaliniai masiškai apgaudinėja Lietuvos gyventojus, kai prisistato giminaičiais, pareigūnais, bankininkais ar medikais bei įtaigiai papasakoja jiems kokią nors dramatišką istoriją, kurios laimingai pabaigai neva būtinai reikia krūvos pinigų.
Jei nuteistųjų prižiūrėtojai nesugeba atlikti savo pareigos uždrausti kaliniams naudotis mobiliaisiais, vadinasi, už šią spragą yra atsakinga valstybė. Todėl ji privalo prisiimti tiek teisinę, tiek moralinę, tiek finansinę atsakomybę.
Būtent tokiu suvokimu yra paremta pastaruoju metu Lietuvos teismuose besiformuojanti praktika. Nuo sukčių nukentėjusių žmonių ieškiniai minėtose bylose buvo patenkinti – grąžinti sukčių išviliotus pinigus įpareigojami konkretūs pataisos namai arba juos valdantis Kalėjimų departamentas. Beje, grąžinami ne tik prarasti pinigai – priteisiamos dar ir solidžios moralinės kompensacijos.
Kaip minėta, konkretų sprendimą panaikinęs LAT nepasakė, kad jis neteisingas – tiesiog byla perduota kitam teismui. Šiuo atveju iš naujo ją teks nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.
