Pavasarį prasidėjusio tyrimo duomenimis, buvęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Rimantas Šidlauskas esą susitarė paimti iš jam pažįstamų asmenų – verslininko Albino Bieliausko ir vieno Rusijos Federacijos banko akcininko Rinato Nasirovo – 10 tūkst. eurų kyšį. Dalis kyšio, 3000 eurų, įtariama, jam buvo perduota.
Kaltinime nurodyta, kad derybos apie neteisėtą susitarimą užfiksuotos slapta klausantis kaltinamųjų pokalbių.
R.Šidlauskas neva paveikė Lietuvos ambasadorių Rusijoje Remigijų Motuzą. Kovo mėnesio pabaigoje R.Nasirovui ir jo sūnui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje.
Visai trijulei pateikti kaltinimai dėl prekybos poveikiu pagal BK 226 str.
Ambasadorius šioje byloje buvo spec. liudytojas, tačiau galiausiai nesurinkta jokių duomenų, įrodančių, kad jis žinojo apie neteisėtus susitarimus.
Visi trys kaltinamieji kaltę kategoriškai neigia.
Anksčiau ilgus metus Užsienio reikalų ministerijoje dirbęs buvęs Lietuvos ambasadorius Kanadoje R.Šidlaukas tvirtino, kad vizas išduoda konsulai. Todėl kaltinimai, kad jis dėl vizos tarėsi su R.Motuzu, yra nelogiški.
A.Bieliauskas stebėjosi, kad iš pradžių buvo įtariamas kyšio ėmimu, vėliau davimu, o dabar pagrindinis įtarimas – prekyba poveikiu.
„Jokiame veiksme nedalyvavau, niekam nieko nedaviau“, – sakė A.Bieliauskas.
Nedidelį banką „Novyj promyšlenyj bank“ valdęs R.Nasirovas sakė nesuprantantis, kodėl jis turi būti teisme.
Kaltino prokurorą
Teismas prasidėjo nuo A.Bieliausko gynėjo Simono Slapšinsko prašymo nušalinti prokurorą Rimą Juodį.
Elitinis advokatas žėrė aibę argumentų, kad prokuroras yra šališkas, ikiteisminio tyrimo metu pažeidė nekaltumo prezumpciją ir teisės aktų reikalavimus. Jo prašymą palaikė ir kiti du gynėjai.
„Šie advokatų prašymai – nepasitenkinimas, kad nebuvo patenkinami jų prašymai dėl kardomųjų priemonių. Tokiu atveju, kiekvienas gynėjas galėtų nušalinti bet kokį prokurorą, – atsikirto prokuroras R.Juodis. – Slapšinsko argumentai kaip piktnaudžiavimas, manipuliavimas, spaudimas... tai nėra pagrįsta. Visi aukštesnieji prokurorai ir teismai patvirtino, kad byloje priimti prokuroro sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.“
Nors argumentų būta daug, jie neįtikino ir bylą nagrinėjančio teisėjo Lino Dūdžio, kuris prašymą atmetė.
Toliau sekė kita ataka, S.Slapšinskas aiškino, kad kaltinamasis aktas yra surašytas netinkamai ir net nelabai aišku, kuo kaltinamas jo ginamasis.
„Viskas, ką išdėstė advokatai, yra tik įrodymų vertinimas“, – atsikirto prokuroras. Prašymą atmetė ir teisėjas.
Kritikavo žvalgybos įstatymą
R.Nasirovo gynėjas Linas Belevičius paprašė kreiptis į Konstitucinį teismą. Jis suabejojo, ar kaltinamuosius leidęs sekti Žvalgybos įstatymas atitinka Konstituciją.
Jis atskleidė, kad tyrimas buvo pradėtas po to, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) informaciją perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Anot jo, neaišku, kodėl VSD sekė kaltinamuosius ir kiek laiko tai truko.
„Šiaulių apygardos teismo nutartyse nenurodytas joks teisinis ar faktinis pagrindas. Nenurodytas nei veiksmų pratęsimo pagrindas, nei kada pradėti veiksmai“, – kalbėjo advokatas.
Advokato teigimu, Žvalgybos įstatymas, pagal kurį žmogų iš esmės leidžiama slapta sekti neribotą laiką, gali būti nesuderinamas su Konstitucija.
„Gynyba prašo kreiptis į Konstitucinį teismą. Gynyba mano, kad žvalgybos įstatyme nustatytas reikalavimas neatitinka Konstitucijos“, – tvirtino advokatas.
Anot jo, Žvalgybos įstatyme nėra numatyti konkretūs informacijos rinkimo pagrindai, taip pat nenumatytas maksimalus terminas, kiek laiko žmogų galima sekti ir teisė kreiptis į teismą apskundžiant slaptų veiksmų taikymą. Taip pat nenustatyta, kas daroma su surinkta informacija, kiek laiko ją galima saugoti.
„Kokios sąsajos su mūsų nagrinėjama byla?“ – po ilgos kalbos pasiteiravo teisėjas.
„Šioje byloje pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, surinkti VSD. Jei Žvalgybos įstatymas prieštarauja Konstitucijai, akivaizdu, kad taip surinkti įrodymai negali būti naudojami. Teismas turėtų eliminuoti visus VSD pateiktus įrodymus“, – atsakė advokatas.
Kadangi prašymas ilgas ir sudėtingas, teisėjas sprendimą priims artimiausiame posėdyje.
Po teismo posėdžio advokatas L.Belevičius kalbėjo apie itin didelį slapto sekimo mąstą. Anot jo, šioje byloje kaip įrodymas panaudotas net kaltinamojo pokalbis kambaryje su pačiu savimi.
„Sarkastiškas mano patarimas: žmonės, nedainuokite duše. Bus daina apie pinigus, panaudos bylai iškelti“, – sakė jis.
