Kyšio kaina: Apeliacinis teismas patvirtino 25 000 eurų baudą Kauno policininkui

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno policijos patrulis Marijus Kūris pripažintas kaltu dėl kyšio paėmimo (2 veikos), o jo kolega Mindaugas Jukna – išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, padarė išvadą, kad M.Kūris pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas kaltu, o M.Jukna – išteisintas.

Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad įrodymai dėl M.Kūrio padaryto nusikaltimo byloje buvo vertinami selektyviai, išskirtinę reikšmę suteikiant kelių liudytojų parodymams. Priešingai, liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl nėra abejonių dėl M.Kūrio kaltės paėmus kyšius.

Lietuvos apeliacinis teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad M.Kūris, būdamas valstybės pareigūnas bei vykdydamas tarnybines pareigas, padarė du sunkius kyšininkavimo nusikaltimus, pažymėjo, kad už tokius nusikaltimus skiriamos poveikio priemonės terminas turi būti nustatomas ne minimalus, bet atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtinto termino vidurkį, t. y. 5 metai.

Tai, kad skiriamos poveikio priemonės terminas turi atitikti vidurkį, buvo nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje buvo nustatytas minimalus 3 metų terminas. M.Kūriui paskirta bausmė – 25 000 Eur bauda bei 700 Eur konfiskuotino turto vertės išieškojimas liko nepakeisti.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esančių duomenų nepakanka kategoriškai išvadai, jog kartu su M.Kūriu patruliavęs M.Jukna bendrininkavo provokuojant dėl kyšių ėmimo ar juos imant. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad M.Jukna išteisintas nenustačius jo kaltės, pakeitė išteisinimo pagrindą ir nurodė, kad M.Jukna išteisinamas ne neįrodžius, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, bet dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vienas sostinės teisėjų parašė atskirąją nuomonę dėl nuteistojo M.Kūrio kaltės.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-269-627/2022 įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vienas teisėjų kolegijos narys parašė atskirąją nuomonę dėl nuteistojo M.Kūrio kaltės įrodytumo. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teisėjas, kuris procesinio sprendimo priėmimo metu laikosi kitos nuomonės, turi teisę ją išdėstyti raštu. Tokia atskiroji nuomonė skelbiant procesinį sprendimą neskaitoma, bet yra pridedama prie bylos.