Šiandien Šiaulių apygardos teismas 24 tomų baudžiamojoje byloje, kurioje 6 fiziniai ir 2 juridiniai asmenys yra kaltinami kyšininkavimu, papirkimu, tęsė liudytojų apklausą.
Byloje kaltinimi 61 metų Bronius Kryžius, 48 metų Sandra Ramanauskienė, 36 metų Darius Guoba, 64 metų Antanas Grigalavičius, 51 metų Alfonsas Žiulpa ir 51 metų Darius Buknys. Kaltinimai pareikšti ir dviem juridiniams asmenims, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Labbis“ bei „Budinks“.
Byla dėl neskaidriai organizuotų viešųjų pirkimų Mažeikių rajono savivaldybėje teismui perduota praėjusiųjų metų spalį, primenama pranešime. Kaltinamieji savo kaltę neigia. Paskelbta pertrauka.
Patirtis – 1500 viešųjų pirkimų
Kaltinamasis A.Žiulpa sutiko teismui duoti savo parodymus, atsakyti į proceso dalyvių pateikiamus klausimus. Maždaug pusvalandį trukusioje kalboje jis teismui pateikė savo paaiškinimus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Savivaldybėje Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas iki teismo ėjęs vyras tvirtino, kad yra kaltinamas nusikalstamomis veikomis, kurių nepadarė ir neketinęs jų padaryti. A.Žiulpa teigė, jog savo darbo praktikoje jam tekę dalyvauti apie 1500 pirkimų, kurie buvo vykdomi per Centrinę viešųjų pirkimų tarnybą.
Ano jo, šioje srityje turįs sukaupęs nemažą patirtį, neatsisakantis suteikti konsultacijas žmonėms, kuriems to reikia.
Šioje srityje kaltinamasis jaučiasi turįs sukaupęs nemažą patirtį, tad neatsisakantis suteikti konsultacijas žmonėms, kuriems jų reikia.
Kaltinamasis neneigė daug bendravęs su vienos iš Mažeikių rajono savivaldybės organizuotų viešųjų pirkimų dalyvių – įmonės vadovu. A.Žiulpa pabrėžė, kad susitikimų organizatoriumi buvęs būtent šis žmogus, tačiau kalbėdamas su juo nieko nusikalstamo nepadaręs, iš to žmogaus nieko nereikalavęs.
Jis teigė, kad per susitikimus kalbama buvo apie vykdomą projektą, jo užbaigimą. Kaltinamasis sakė, kad jis tik gynė savivaldybės interesus.
A.Žiulpos teigimu, minimą viešąjį pirkimą tikrino ne viena institucija, jokių pažeidimų, anot jo, rasta nebuvę.
Paslaptingas segtuvas
Valstybės kaltintojas A.Žiulpos paprašė patikslinti, kas buvę segtuve, kurį su savimi į pokalbį atsinešė vienas iš pašnekovų ir, pokalbiui pasibaigus, išeidamas tą segtuvą paliko jo darbo kabinete. Kaltinamasis teigė, kad tas segtuvas buvęs pustuštis.
A.Žiulpa teigė tada jis tik įtaręs, kad segtuve galėję būti elektroninėje laikmenoje įrašyti projekto brėžiniai, apie kurios per susitikimą ir kalbėta.
A.Žiulpa pabrėžė, jog tame konkurse jis tada jau nedalyvavęs. Kaltinamasis teismui ir prokurorui patvirtino, jog jokio voko, pinigų minėtame segtuve nematęs.
Ne į visus valstybės kaltintojo pateiktus klausimus A.Žiulpa galėjo atsakyti. Kaltinamasis teisinosi, kad po įvykių praėję nemažai laiko, todėl detalių prisiminti negalįs.
Vyrai šnabždėjosi
Prokuroras priminė, kad Kriminalinės žvalgybos užfiksuotuose kaltinamojo ir jo pašnekovų pokalbiuose matosi, kad vyrai šnekasi pašnibždomis.
Valstybės kaltintojui bei teismui A.Žiulpa negalėjo išsamiau paaiškinti, kodėl buvo kalbama pašnibždomis. Vienas iš tokių garso ir vaizdo įrašų epizodų buvo pademonstruotas ir teismo posėdžio metu. Peržiūrėjus įrašą teisėja kaltinamojo paklausė, „ką čia tokio slapto, kad šnibždėjote?“
Peržiūrėjus įrašą teisėja kaltinamojo paklausė, „ką čia tokio slapto, kad šnibždėjote?“
Kaltinamasis atsakė, kad nieko tokio slapto ir nebuvę.
Kaltinamųjų gynėjai pageidavo perklausyti ir peržiūrėti byloje esančius pateiktus slapta užfiksuotų kaltinamųjų pokalbių garso ir vaizdo įrašus. Artimiausiame teisiamajame posėdyje numatoma tęsti kaltinamojo A.Žiulpos apklausą, peržiūrėti byloje pateiktus garso ir vaizdo įrašus.
Įspūdingos kyšių sumos
Anksčiau įvykusiuose teismo posėdžiuose apklausta daugiau kaip 20 liudytojų. Viename iš šių posėdžių parodymus teismui davė ir vienos įmonės vadovas, kuris šioje byloje savo kaltę yra pripažinęs ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą.
Bylos duomenimis, nusikaltimas galėjo būti padarytas 2018 metais Mažeikių rajono savivaldybei galbūt neskaidriai organizuojant viešuosius pirkimus. Savivaldybės atstovai galėjo būti paperkami ir tiesiogiai, ir kyšius jiems perduodant per kitus asmenis. Telefonu, per kitas ryšio priemones, susitinkant betarpiškai valstybės tarnautojai su tiekėju dar iki viešojo pirkimo paskelbimo galėjo aptarti būsimą pirkimą, gauti iš pirkėjo parengtus dokumentus, tarp kurių – techninę specifikaciją, pirkimo, sutarties sąlygas, kitus duomenis.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad dėl kyšių davimo buvo susitarta iš anksto, įmonių atstovai kyšius Mažeikių rajono savivaldybės tarnautojams davė, kad jų įmonėms būtų užtikrintos išskirtinės sąlygos laimėti įvairius su infrastruktūros tvarkymu, statyba, remontu bei švietimu, informacinių sistemų atnaujinimu ir priežiūra susijusius viešuosius pirkimus. Kyšių sumos galėjo siekti iki 10 tūkstančių eurų. Bendra kyšių suma gali siekti iki 28 tūkstančių eurų.