Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paskelbtu nuosprendžiu dėl piktnaudžiavimo išteisino buvusios teisėjos ir Seimo narės tetą Audronę Skučienę bei jai talkinusią Ramintą Baltuškienę.
Tačiau teismas pripažino R.Baltuškienę trukdžius antstolės veiklai ir metams jai skyrė laisvės apribojimą, taip pat įpareigojo atsiprašyti antstolės Sonatos Vaicekauskienės.
Pastaroji vykdė teismo sprendimą perduoti dukrą motinai L.Stankūnaitei iš tetos N.Venckienės ir senelių Kedžių namų Garliavoje. 2012 metais prie šeimos namų būriavosi N.Venckienės bei Kedžių šalininkai, jie trukdė antstolei perduoti mergaitę.
R.Baltuškienė 2019 metų gegužę paskelbtu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo ir trukdymo atlikti antstolio veiksmams, tada teismas jai buvo skyręs laisvės apribojimą metams.
Bylą pagal nuteistųjų ir prokuratūros skundus peržiūrėjęs Apeliacinis teismas nusprendė nuosprendį pakeisti.
Dėl piktnaudžiavimo taip pat išteisinta ir Neringos Venckienės teta A.Skučienė. Teismas nusprendė, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Po Apeliacinio teismo verdikto dėl šmeižimo, neteisėto informacijos rinkimo apie gyvenimą ir paskleidimo nuteistai A.Skučienei bausmės sušvelnėjo. Anksčiau jai buvo skirta dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Nauju nuosprendžiu jai skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.
Nuosprendžiu nustatyta, kad 2012 metais R.Baltuškienė neteisėtai rinko informaciją apie valstybinių institucijų pareigūnų veiksmus ir sprendimus, susijusius su vaiko perdavimu motinai L. Stankūnaitei, bei perdavė surinktą informaciją A.Skučienei.
Kaltinimai byloje šioje buvo pateikti ne tik A.Skučienei, R.Baltuškienei, bet ir Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, Andrejui Lobovui ir Renaldui Ščiglinskui.
T.Borovec ir R.S.Rinkevičių Šiaulių apygardos teismas išteisino.
Tačiau naują nuosprendį paskelbusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė sakė, jog T.Borovec galėjo būti nuteista už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, tačiau dabar to padaryti nebegalima, nes suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.
Byla dėl šios priežasties moteriai nutraukta.
V.Keršio byla dėl galimo informacijos rinkimo taip pat nutraukta dėl senaties.
V.Keršio byla dėl galimo informacijos rinkimo taip pat nutraukta dėl senaties.
Nuosprendžiu konstatuota, kad byloje minimi asmenys veikė A.Skučienės suburtoje grupėje.
Bylos duomenimis, grupės nariai šmeižė buvusį Kauno apygardos teismo teisėjo Albertą Milinį, organizavo duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą. Teisėjo sūnus Vaidas Milinis buvo viešai apkaltintas pedofilija. Jo artimieji byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Nukentėjusiais šioje byloje taip pat pripažinti L.Stankūnaitė su dukra, jos buvusi ir jau mirusi advokatė Loreta Kraujutaitienė, advokatas Gintaras Černiauskas, antstolė S.Vaicekauskienė.
Teismas tenkino jų ieškinius ir priteisė L.Stankūnaitei 2 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukrai Deimantei Stankūnaitei – 3 tūkst. eurų neturtinės žalos.
G.Černiauskui bei Guodai Sakalinskaitei–Ūsienei priteista po pusantro tūkstančio eurų neturtinės žalos. S.Vaicekauskienei priteista 2,5 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Trims Milinių šeimos nariams priteista iš viso 7 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
G.Aidukas ir D.Kaminskas pirmos instancijos teismo buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir skirtos po 3 tūkst. eurų baudos. Tačiau Apeliacinis teismas abu vyrus išteisino – jis mano, kad nėra pakankamai duomenų, jog nėra pakankamai duomenų tokiam kaltinimui.
G.Banaičiui už tą patį nusikaltimą skirta 3,7 tūkst. eurų bauda, V.Banaitienei – 3,4 tūkst. eurų bauda.
A.Lobovas išteisintas dėl neteisėto informacijos rinkimo, tačiau liko nuteistas dėl grasinimo nužudyti ar terorizavimo, jam skirtas laisvės apribojimas pusantrų metų. teismas jį įpareigojo atsiprašyti nukentėjusiųjų – L.Stankūnaitės, jos dukters, antstolės S.Vaicekauskienės ir advokato G.Černiausko.
Pernai A.Lobovas buvo sulaikytas riaušių prie Seimo byloje, jam buvo pateikti įtarimai.
R.Ščiglinskui dėl neteisėto informacijos rinkimo skirta 3,8 tūkst. eurų bauda.
Visi kaltinamieji, išskyrus visiškai savo kaltę pripažinusį V.Keršį, savo kaltę byloje neigė arba teigė nesuprantantys, kuo yra kaltinami.
Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti ir buvusiai teisėjai N.Venckienei, tačiau jai pasislėpus JAV, byla buvo išskirta.
Šioje byloje aprašyti nusikaltimai susiję su vadinamaisiais Garliavos įvykiais, kilusiais dėl tariamo vaiko seksualinio išnaudojimo.
2012 metų gegužės 17 dieną Kauno rajone, Garliavoje, dalyvaujant 240 policijos pareigūnų, mergaitė perduota motinai L.Stankūnaitei.
2012 metų gegužės 17 dieną Kauno rajone, Garliavoje, dalyvaujant 240 policijos pareigūnų, įvykdytas teismo sprendimas ir tuomet aštuonerių metų mergaitė perduota motinai L.Stankūnaitei. Sprendimą vykdė antstolė S.Vaicekauskienė.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L.Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.
Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A.Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
