Šiaulių apygardos teismas baudžiamuoju įsakymų pripažino kaltu ir nuteisė 1979 metais gimusį kaunietį Giedrių Rimkų, kuris buvo kaltinamas prekyba poveikiu ir pasipriešinimu policijos pareigūnui, antradienį pranešė teismas.
Ši baudžiamoji byla yra atskirta iš tebevykstančio didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galbūt padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.
Suprasti akimirksniu
- Kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Apeliacinio teismo teisėjai (Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas), Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. 5 iš 8 teisėjų teismas leido suimti, 3 skirti švelnesni apribojimai
- Tarp 45 sulaikytųjų yra ir 6 advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas (praktikuojantis Klaipėdoje) ir Gintaras Ruseckas.
- Tyrimo duomenimis, korupcinis teisėjų ir advokatų voratinklis buvo sukurtas dėl suinteresuotiems asmenims palankių teismo sprendimų, teigiama, kad sutartų kyšių sumos galėjo siekti 400 tūkst. eurų.
- Viena iš konkrečiai paminėtų nešvarių bylų susijusi su garsiojo Vijūnėlės dvaro istorija. STT kreipėsi į VRK dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko teisinės neliečiamybės panaikinimo, o tuomet pareiškė jam įtarimus. Tuo pat metu teismas leido suimti R.Malinausko patarėją A.Kadziauską.
- Generalinis prokuroras sudarė 5 prokurorų grupę, vadovaujančią šiam plataus masto ikiteisminiam tyrimui, į kurį įtraukta bemaž 100 teisėsaugos pareigūnų.
Bylos duomenimis, nusikaltimas padarytas 2018 metų rugsėjo 18 d. Vilniuje, advokato Drąsučio Zagrecko kontoroje.
G.Rimkus tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti advokatui D.Zagreckui 30 tūkstančių eurų kyšį, siekdamas, kad advokatas, pasinaudodamas savo pažintimis ir įtaka, paveiktų tris Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus, kurie ikiteisminiame tyrime dėl nužudymo nagrinėjo G.Rimkaus draugo, suimto 2 mėnesiams, skundą ir priimtų jam palankų sprendimą.
G.Rimkaus draugas prašė panaikinti teismo paskirtą kardomąją priemonę suėmimą. Kiekvienam suimtojo skundą nagrinėjančiam teisėjui turėjo būti perduota po 10 tūkstančių eurų kyšis.
Tiesa, tikėtina, kad kyšis adresatų nepasiekė, nes nei vienam baudžiamąsias bylas nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui įtarimai nėra pareikšti.
Dar po šešių dienų toje pačioje advokato kontoroje G.Rimkus tam pačiam advokatui davė 5 tūkstančius eurų kyšį, kad šis paveiktų Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją, kuri savo ruožtu paveiktų tris teisėjus, nagrinėjančius G.Rimkaus draugo skundą.
G.Rimkus taip pat buvo kaltinamas pasipriešinimu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Šių metų vasario 27 d. Kaune policijos pareigūnai atvyko į G.Rimkaus namus, tačiau šeimininkas puolė bėgti. Gaudynės persikėlė ant namo stogo, nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, per grumtynes G.Rimkus policininkui smogė į petį. Šioje byloje jis savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų.
Šiaulių apygardos teismas šią bylą išnagrinėjo gavęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro kreipimąsi užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu pripažįstant kaltinamąjį G.Rimkų kaltu.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamojo visišką prisipažinimą teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokuroras teismui siūlė G.Rimkų už padarytas nusikalstamas veikas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teismas jam už padarytą nusikaltimą skyrė galutinę 34 tūkstančių 650 eurų dydžio baudą, į šią bausmę įskaičiuotas nuteistojo sulaikymo ir suėmimo laikas.
Teismas, atsižvelgdamas į baudos dydį, kaltinamojo G.Rimkaus nurodytas aplinkybes, jog jis augina tris mažamečius vaikus, žmona šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jo šeimos pajamos yra sumažėjusios, nustatė, kad G.Rimkui paskirta bauda turi būti sumokėta per vienus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamasis įsakymas priimtas nerengiant teisiamojo posėdžio. Kaltinamajam išaiškinta, jog jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio teismo įsakymo nuorašo įteikimo dienos paduoti Šiaulių apygardos teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
