Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atvertė nuteistojo I.Achremovo ir jo gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų teikimas dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo.
Teismo posėdyje asmeniškai dalyvauti nenorėjęs nuteistasis raštu išdėstė argumentus, kodėl žemesnės instancijos teismo verdiktas, jo nuomone, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Laisvės trokštantis I.Achremovas atkreipė teismo dėmesį, kad net žurnalisto V.Lingio užsakomosios žmogžudystės bylą kuravęs tuometinis prokuroras A.Paulauskas neprašė jam skirti mirties bausmę, o įkalinti iki gyvos galvos. Tuo pažymima, jog net valstybės kaltintojai prieš 18 metų nereikalavo žudikui išskirtinės, pačios griežčiausios bausmės.
Nuteistasis ir jo advokatas Darius Boreika taip pat akcentavo, kad I.Achremovo nepaleidimas į laisvę neturėtų būti pateisinamas tuo, kad šiam nuteistajam iki šiol bausmė jau du sykius švelninta.
Anot teisininko, teismo skirta mirties bausmė buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos, nes Lietuvoje keitėsi Baudžiamasis kodeksas. Vienintelė I.Archremovui padaryta nuolaida – perkvalifikavęs kaltinimus, teismas įkalinimą iki gyvos galvos pakeitė jam 25 metų laisvės atėmimo bausme.
Kaip rašė 15min.lt, pastarasis I.Achremovo bandymas ištrūkti į laisvę yra jau septintasis, tąkart nepriekaištingos reputacijos kalinį užstojo net Lietuvos stačiatikių bažnyčios Šventosios Dvasios vienuolyno dvasininkas Vitalijus Mockus bei Lietuvos kalinių globos draugijos atstovas Vaidotas Jakubonis.
I.Achremovui nepalankiąją nutartį tąsyk perskaičiusi teisėja pripažino, kad formaliai nuteistasis atitinka visas lygtinio paleidimo sąlygas. Tačiau formalus tų sąlygų atitikimas, anot D.Mickevičienės, yra svarstymo dėl lygtinio paleidimo sąlyga, bet ne pagrindas. Kur kas svarbiau, teisėjos supratimu, kad I.Achremovas yra nuteistas už visuomenei pavojingus, sunkius nusikaltimus.
Į šio pirmadienio posėdį vėl atvyko Lietuvos kalinių globos draugijos atstovas V.Jakubonis.
Advokatas D.Boreika prašė teismo leisti jam neformaliai pasisakyti.
Tuo tarpu skundo nagrinėjime dalyvavęs Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas Gedgaudas Norkūnas pareiškė, kad Baudžiamojo proceso kodeksas „nenumato kažkokių pasisakymų“.
Teisėjų kolegija tam pritarė, tačiau pabrėžė, jog teismas turi kalinių globos draugijos raštu pateiktą medžiagą.
Įžvelgia net Konstitucijos pažeidimų
Skundą teismui parengęs teisininkas D.Boreika pabrėžė, kad nutartį nepaleisti I.Achremovą prašoma panaikinti, nes ją priėmusi teisėja neobjektyviai vertino byloje esančius faktus, neįvertino papildomai atsiradusių aplinkybių.
„Aplinkybė, kad atlikinėdamas bausmę nuteistasis jau pasitaisė, patvirtina ne tik pataisos namų administracija, bet ir psichologai, dvasininkai“, – pažymi I.Achremovo gynyba.
Paties I.Achremovo vardu surašytuose skundo argumentuose teigiama, kad į laisvę jo nepaleidęs teismas nesivadovo Teismų įstatymu ir nevykdė teisingumo, pažeidė net Konstituciją, be to, neįvertino jo nuopelno atskleidžiant nusikaltimą – V.Lingio nužudymo aplinkybes ir užsakovą. Kaip žinoma, dėl šios žmogžudystės 1995 metais buvo sušaudytas buvęs „Vilniaus brigados“ vadeiva Borisas Dekanidzė.
I.Achremovui apmaudu, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas neįvertino jo, kaip asmenybės, ir visiškai dėl to nepasisakė nutarties motyvuose. Nuteistasis kartoja, kad V.Lingio nužudyme jis buvo „tik nusikaltimo įrankis“, taip pat priesiekinėja, jog „ateityje niekada nepadarys jokio nusikaltimo.“
Lietuvišku teisingumu tiki, bet dairosi ir į Strasbūrą
Galimybę žodžiu papildyti raštu jau išdėstytus savo ir savo ginamojo argumentus turėjęs advokatas atkreipė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos dėmesį, kad posėdyje dalyvauja ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė. Teisininkas prasitarė, jog nesulaukęs teisingumo iš Lietuvos teismų, I.Achremovas svarstys galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
„Nuteistasis Igoris Achremovas vis dar tiki teisingumu, tiki, kad teisingumą Lietuvoje vykdo sąžiningi ir teisingi teismai“, – pareiškė D.Boreika.
Teisininkas dar pridūrė, jog ir jis šiandien teismo salėje yra tik todėl, kad šventai tiki teisingumo ir šiuo atveju nė trupučio neabejoja savo ginamojo teisumu.
Nepaiso savo pačių rekomendacijų?
Advokatas stebėjosi pirmosios instancijos teisme dirbusios prokurorės užimta pozicija, kuri, anot teisininko buvo ne tik pernelyg skeptiška, bet ir šiurkščiai pažeidė dar 2006 metais tuometinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino įsakymu patvirtintas privalomo pobūdžio rekomendacijas prokurorams, kaip jiems elgtis svarstant lygtinio paleidimo atvejus.
D.Boreika ir prokurorui G.Norkūnui siūlė susimąstyti, ar Vilniaus apygardos teisme jis nepažeis minėto A.Valantino įsakymo.
Advokatas stebėjosi prokuratūros pozicija žūtbūt netaikyti I.Achremovui lygtinio paleidimo, nors šiais laikais galioja nerašyta taisyklė: kas sutinka bendradarbiauti su teisėsauga, apskritai nepraranda laisvės.
„Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, apskritai negali būti vertinamas“, – pabrėžė I.Achremovo interesams atstovavęs teisininkas.
Užbaigdamas savo gana ilgą kalbą, advokatas D.Boreika pareiškė: „Pagrįstai tikiuosi, kad Temidės svarstyklės nuteistajam šįkart bus palankios!“
Verdiktas – ketvirtadienį
Prokuratūrai atstovavęs G.Norkūnas, posėdžio metu kalbėjęs kur kas lakoniškiau, siūlė skundžiamą teismo nutartį vertinti kaip pagrįstą ir teisėtą, o I.Achremovo skundą – atmesti. Prokuratūros atstovas kartojo tuos pačius argumentus: nors nuteistasis formaliai su kaupu atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, I.Achremovas nuteistas už labai sunkius nusikaltimus, be to, 17,5 metų už grotų jau praleidęs vyras neatliko dar beveik trečdalio bausmės.
Nutartį, kuri lems I.Achremovo likimą, Vilniaus apygardos teismas žada skelbti sausio 20 dieną 13.30 val.
Net jei I.Achremovo skundas būtų atmestas, po pusės metų pataisos namų administracija vėl galėtų kreiptis į teismą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo.
