Kasacinius skundus šioje byloje pateikęs buvo nuteistasis, prokuroras ir trys nukentėjusiosios.
LAT duomenimis, prokuroras kasaciniu skundu prašė apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria K.Pūkas buvo išteisintas dėl seksualinio priekabiavimo prie trijų nukentėjusiųjų, perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Nukentėjusiosios prašė buvusį Seimo narį pripažinti kaltu arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Trijų moterų skundai atmesti iš esmės dėl vienintelio LAT motyvo: nei tarnybinio, nei kitokio pobūdžio priklausomumo tarp jų ir K.Pūko nustatyta nebuvo. Kitaip tariant, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, vertinama, kad moterys, kurios ėjo darbintis pas K.Pūką, nebuvo dėl to pažeidžiamos, jų neįdarbinimas nebūtų pabloginęs jų padėties.
Kita vertus, skelbdamas šiandienį verdiktą, Aukščiausiasis Teismas būtent ir pažymėjo: teisinis reglamentavimas dabar yra pasikeitęs, jei įstatymą būtų galima taikyti atgaline data, buvęs Seimo narys neabejotinai būtų pripažintas kaltu ir dėl priekabiavimo prie trijų likusių moterų. Mat pakeitus įstatymą, būsimo darbdavio ir ieškančiojo darbo asmens santykis taip pat pripažintas kaip viena iš pavaldumo, priklausomumo formų.
K.Pūkas prašė palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Eksparlamentarą teismuose gynusi advokatė Aušra Ručienė po posėdžio pareiškė, kad galutinis ir neskundžiamas LAT verdiktas nei jai, nei juolab jos ginamajam netinka, kad bus ieškoma kelių ieškoti savosios teisybės tarptautinėse institucijose.
Advokatė A.Ručienė po posėdžio pareiškė, kad galutinis ir neskundžiamas LAT verdiktas nei jai, nei juolab jos ginamajam netinka.
Byla nagrinėta neviešuose posėdžiuose.
Teismai K.Pūką pripažino kaltu dėl seksualinio priekabiavimo prie Seimo nario padėjėja-sekretore dirbusios moters, bet išteisino dėl priekabiavimo prie kitų trijų merginų, siekusių įsidarbinti į šias pareigas.
Prokuratūra siekė įrodyti, kad įsidarbinti pas Seimo narį siekusios merginos buvo priklausomos nuo K.Pūko.
Įstatymas numato, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jei „priekabiaujama prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens“.
Prokuratūros vertinimu, įsidarbinti siekusių merginų priklausomumas pasireiškė tuo, kad tik nuo Seimo nario K.Pūko priklausė, kuri iš jų bus priimta į pretenduojamas pareigas.
Bylos aplinkybes yra nušvietęs Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, kuris dar 2017-ųjų vasarą kreipėsi į Seimą prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn šį parlamentarą ir panaikinti jo teisinę neliečiamybę.
„Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad šių metų sausio – vasario mėnesiais Seimo narys K.Pūkas galimai seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų“, – iš Seimo tribūnos tuomet sakė E.Pašilis.
Pasak prokuroro, prie keturių moterų K.Pūkas galimai priekabiavo turėdamas tyčią seksualiai bendrauti ir pasitenkinti.
Moterys patyrė įžūlius, gašlius pasiūlymus ir kitokio seksualinio pobūdžio užuominas, necenzūrinę leksiką, vienasmeniškai K.Pūko vystytus vulgarius pokalbius seksualinio pobūdžio temomis bei kitus joms nepriimtinus veiksmus.
„Keturi nukentėjusieji galimai patyrė tyčia daromą psichologinį spaudimą bei keliamą didelę įtampą, demonstruojamą viršenybę bei galią, nepriimtiną, nemalonų bei grubų bendravimą, taip pat nurodymus atlikti pagal tarnybą nepriklausančius darbus, vertimą vykti su Seimo nariu K.Pūku į Seimo viešbučio patalpas, kuriose jis gyvena ir kurias prižiūri, žeminimą asmens lyties, socialinės padėties pagrindu ir įžeidimus, kitą nukentėjusiųjų garbę ir orumą, asmenybę žeminantį bendravimą, taip pat įžūlius, gašlius pasiūlymus ir kitokio seksualinio pobūdžio užuominas, necenzūrinę leksiką, vienasmeniškai vystytus vulgarius pokalbius seksualinio pobūdžio temomis bei kitus nepriimtinus nukentėjusiesiems asmenims veiksmus“, – sakė prokuroras.
Pasak E.Pašilio, tam tikrais atvejais K.Pūkas prie nukentėjusiųjų lietėsi.
K.Pūkas iš Seimo atsistatydino 2018 metų sausį prieš pat balsavimą dėl jo mandato panaikinimo. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis pažeidė priesaiką priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.
„Iš esmės, viena nukentėjusioji, kurios iš dalies buvo patenkintas ir civilinis ieškinys, tai taip, ji patenkinta. Kitos tikėjosi, kad būtent ir dėl jų priekabiavimo jis bus pripažintas kaltu, bet iš esmės, aš manau, kad teisingumas įvykdytas tinkamai. Akivaizdžiai parodyta, kad priekabiauti negalima. Aš apskritai vertinčiau šitą istoriją kaip naujos kartos asmenų, kurie gina savo teises. Teismai pasiuntė gerą žinutę, kad reikia ginti savo teises, reikia nebijoti priekabiautojų, priekabiauti negalima, nes už tai gresia atsakomybė“, – BNS cituoja nukentėjusiųjų advokatą Karolį Rugį.
15min primena, kad apeliacinės instancijos teismas buvusį Seimo narį buvo pripažinęs kaltu ir dėl šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo. Aukščiausiasis Teismas vasario 20-ąją pasisakė ir šiuo klausimu: K.Pūkas ginklu naudodavosi tikrai nusikalstamai neatsakingai.
LAT ketvirtadienį paviešintame pranešime taip pat primenama, kad pirmosios instancijos teismas buvusį Seimo narį išteisino dėl jam pareikštų kaltinimų dėl keturių seksualinio priekabiavimo atvejų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 152 straipsnio 1 dalis) ir teisėtai įsigyto ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo (BK 255 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai buvusį Seimo narį išteisino dėl seksualinio priekabiavimo prie trijų nukentėjusiųjų, kurios siekė pas jį įsidarbinti padėjėjomis, nes nebuvo nustatytas kitokio priklausomumo tarp jų ir buvusio Seimo nario požymis, bet nepagrįstai kaltinamąjį išteisino dėl seksualinio priekabiavimo prie ketvirtosios nukentėjusiosios, dirbusios jo padėjėja, kuri, apeliacinio teismo vertinimu, buvo pagal tarnybą priklausoma nuo Seimo nario.
Aukščiausiajam Teismui šioje byloje buvo pateikti penki kasaciniai skundai.
Teismas nepagrįstomis pripažino ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nusižengimo, nurodyto BK 255 straipsnio 1 dalyje (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo), sudėties požymių nebuvimo buvusio Seimo nario veiksmuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas buvusį Seimo narį pripažino kaltu dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui šioje byloje buvo pateikti penki kasaciniai skundai. Prokuroras kasaciniu skundu prašė apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuteistasis buvo išteisintas dėl seksualinio priekabiavimo prie trijų nukentėjusiųjų, siekusių įsidarbinti padėjėjomis, perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nukentėjusiosios prašė buvusį Seimo narį pripažinti kaltu arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Seimo narys prašė palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Dėl seksualinio priekabiavimo (BK 152 straipsnis)
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad už seksualinį priekabiavimą galima taikyti skirtingą atsakomybę – drausminę, civilinę, administracinę, o išimtiniais atvejais – baudžiamąją. Todėl būtina išskirti privalomuosius veikos požymius, kurie lemtų baudžiamosios atsakomybės taikymą. Atsižvelgdama į BK sudėties formuluotę, tokiais požymiais teisėjų kolegija laiko veiksmų pobūdį, tikslą, priklausomumo formą bei veikos pavojingumą.
Vulgarūs ar panašūs pasiūlymai ar užuominos – tai aiškiai asmeniui nepriimtinas, jį žeminantis ir įžeidžiantis, įžūlus, akivaizdžiai nukrypęs nuo elgesio normų seksualinio pobūdžio asmens elgesys.
Seksualinis priekabiavimas pasireiškia vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis. Vulgarūs ar panašūs veiksmai – tai nepageidautinas, seksualinio pobūdžio fizinis kontaktas su asmeniu (prisilietimai, glostymai, apkabinimai ir pan.). Vulgarūs ar panašūs pasiūlymai ar užuominos – tai aiškiai asmeniui nepriimtinas, jį žeminantis ir įžeidžiantis, įžūlus, akivaizdžiai nukrypęs nuo elgesio normų seksualinio pobūdžio asmens elgesys (pavyzdžiui, žeminantys asmenį seksualinio pobūdžio pokalbiai, komentarai apie asmens išvaizdą, susiję su asmens lytimi, įvairaus pobūdžio pažadai ir siūlymai, susiję su seksualiniu bendravimu, seksualinio pobūdžio spaudinių, vaizdo ar garso įrašų demonstravimas, seksualinio pobūdžio gestai, SMS žinučių, raštelių, laiškų rašymas bei telefono pokalbiai seksualinėmis temomis, intymių dovanų pirkimas ir pan.). Šis nusikaltimas turi pasireikšti aktyviais veiksmais ir jie asmeniui, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, turi būti nepageidautini, nepriimtini ir atgrasantys.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad yra išskiriamos dvi priklausomumo formos – nukentėjusiojo priklausomumas nuo kaltininko pagal tarnybą arba kitoks priklausomumas.
Priklausomumas pagal tarnybą reiškia, kad nukentėjusįjį ir kaltininką sieja tarnybiniai ar darbiniai santykiai. Kitoks priklausomumas – asmenų priklausomumas civilinių teisinių (sutartinių, prievolinių ir kt.), šeiminių santykių (sutuoktinių (sugyventinių) tarpusavio, vaikų ir tėvų, giminystės, globos ir rūpybos ir kt.) pagrindais, taip pat tarp atskirų asmenų grupių susiklostę santykiai, kurių šalys turi tam tikrų priešpriešinių teisių ir pareigų (pavyzdžiui, gydytojo ir paciento, mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento santykiai ir pan.) arba kurias sieja materialinė priklausomybė.
Objektyviuoju priklausomumo pagrindu gali būti pripažintos ir tokios faktinės situacijos, kai kaltininko sudarytos fizinės ar psichologinės kliūtys, apribojančios nukentėjusiojo veikimo laisvę, sudaro jam sąlygas esmingai paveikti nukentėjusiojo padėtį.
Pažymėtina, kad paprastai priekabiavimas (tiek seksualinis, tiek ir dėl lyties) yra nulemtas ekonominės, socialinės, fizinės ar simbolinės (pvz., su patriarchaliniais stereotipais susijusios) galios disproporcijos tarp priekabiautojo ir asmens, prie kurio priekabiaujama. Todėl asmuo gali sutrikti, išsigąsti, nežinoti, kaip pasielgti. Atsižvelgiant į tai, priekabiavimo faktams nustatyti nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys šiam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas.
Seksualinio pobūdžio veiksmai, pasiūlymai ir užuominos tampa seksualiniu priekabiavimu, kai toks kaltininko elgesys yra ne vienkartinis, o trunka tam tikrą laiką (yra pasikartojantis arba sistemingas) ir kai į tokį kaltininko poelgį buvo reaguota nedviprasmiškai neigiamai.
Byloje liko neįrodytas visų keturių nukentėjusiųjų priklausomumas nuo Seimo nario, o tik vienos iš jų.
Teisėjų kolegija pritarė teismų išvadoms, kad Seimo nario veiksmai, pasireiškę visoms keturioms nukentėjusiosioms išsakytais seksualinio pobūdžio žodžiais ir užuominomis, buvo vulgarūs, įžeidžiantys ir menkinantys nukentėjusiąsias, tačiau nukentėjusiųjų santykis su į darbą priimti turinčiu teisę asmeniu nelaikytinas objektyviuoju priklausomumo santykiu, todėl byloje neįrodytas šių nukentėjusiųjų kitoks priklausomumas nuo Seimo nario.
Teismai teisingai nustatė, kad Seimo narys atliko vulgarius seksualinio pobūdžio veiksmus prieš savo padėjėją. Šio fakto iš esmės neneigia ir pats nuteistasis, tik jis nurodytus veiksmus, žodžius ir užuominas interpretuoja sau palankia linkme, teigdamas, kad prie nukentėjusiosios tyčia nesilietė ir kad jo pasakyti žodžiai ir frazės vertintini kaip siekimas įžeisti ar pažeminti asmenį bei parodyti savo pranašumą, o ne kaip siekimas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. Tačiau, kaip pažymėjo kasacinis teismas, toks Seimo nario savo veiksmų vertinimas nepaneigia teismo išvadų dėl jo kaltumo seksualiai priekabiavus prie pagal tarnybą priklausomo asmens.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo 2017 metų pasikeitęs teisinis darbo santykių reguliavimas, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatų pakeitimai, sudaro teisines prielaidas įsidarbinimo santykius laikyti sudedamąja tarnybos (darbo) santykių dalimi, todėl ir seksualinis priekabiavimas prie siekiančio įsidarbinti asmens, nustačius kitus būtinus BK 152 straipsnio sudėties požymius, gali būti vertinamas kaip seksualinis priekabiavimas prie pagal tarnybą priklausomo asmens.
Dėl šaunamojo ginklo laikymo
Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė Seimo nario nusikalstamą neveikimą (paliko savo darbo kabinete, stalo nerakinamame stalčiuje, raktus nuo kabinete stovinčio seifo, kuriame, be kita ko, buvo laikomas ir šaunamasis ginklas su šaudmenimis, taip neužtikrindamas tinkamo šaunamojo ginklo laikymo).
Seimo narys turėjo leidimą laikyti ginklą, o tai reiškia, kad jis žinojo savo pareigą saugiai laikyti šaunamuosius ginklus.
Taip pat buvo sudarytos sąlygos kitam asmeniui – Seimo nario padėjėjai-sekretorei bei kitiems, Seimo nariui nesant, kabinete besilankantiems asmenims neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Iš anksto buvo galima numatyti, kad netinkamai laikant šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bus sudaryta galimybė kitam asmeniui pasinaudoti šaunamuoju ginklu.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Seimo narys veikė nusikalstamai nerūpestingai. Seimo narys turėjo leidimą laikyti ginklą, o tai reiškia, kad jis žinojo savo pareigą saugiai laikyti šaunamuosius ginklus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
