2023 m. vasario 21 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje Edgaras K. nuteistas už tai, kad, vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį – jo metu kliudė ir apgadino kitą automobilį, o po įvykusios avarijos, nelaukdamas atvykstančių policijos pareigūnų, pasišalino ir grįžęs namo vartojo alkoholį.
E. K. daugiau nei po valandos sugrįžus į eismo įvykio vietą, jam buvo nustatytas 2,44 promilės neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 2811 straipsnio 1 dalis).
Žemesniųjų instancijų teismai taip pat nusprendė, kad nuteistojo E. K. padaryta veika – alkoholinių gėrimų vartojimas po eismo įvykio – nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl nepripažino automobilio konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nesutiko su žemesniųjų instancijų teismų išvada dėl automobilio nepripažinimo nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Girtam vairuotojui neturėtų būti naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio.
Priimtoje nutartyje pakartota formuojama kasacinės instancijos teismo praktika, kad alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas.
Nutartyje pažymėta ir tai, kad alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atskirai nuo kelių transporto priemonės vairavimo, dėl to transporto priemonės nepripažįstant nusikaltimo padarymo priemone, sudaro sąlygas neblaiviam vairuotojui piktnaudžiauti teise – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad automobilis, kurį vairavo nuteistasis E. K. per eismo įvykį, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami priešingą išvadą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Taip pat priimtoje nutartyje pasisakyta ir dėl draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principo (lot. non bis in idem) nuostatų taikymo, kadangi dėl padaryto eismo įvykio (nevertinant galimo neblaivumo ar alkoholio vartojimo po eismo įvykio fakto) Edgarui K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo nubaustas 10 Eur dydžio bauda.
Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad yra nepateisinama procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių. Nors šią procesinę situaciją apeliacinės instancijos teismas pastebėjo, bet padaryto pažeidimo tinkamai neištaisė (nesvarstė „kompensacinių“ priemonių, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį, taikymo).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai sprendė non bis in idem pažeidimo ištaisymo klausimus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
