Pirmadienį teismas pripažino, kad Šventežerio seniūnijoje, Teizininkų kaime, gyvenantis Antanas Šaulys pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitus teisės aktus. Už tai jam skirtas įspėjimas.
Už tokį administracinį pažeidimą įstatymas numato galimybę konfiskuoti gyvūnus, tačiau, pasak teismo, konfiskavimas nėra privalomas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad A.Šaulys nusižengimą padarė pirmą kartą, turi tinkamą išsilavinimą, keičia savo elgesį, šalina nustatytus pažeidimus, arkliai nesužaloti, tikrinimo metu ūkyje rasta šieno atsargų, avižų.
„Pripažintina, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikant gyvūnų konfiskavimo, nes skiriama bauda ir atsakomybės neišvengiamumo suvokimas bus pakankami veiksniai, kurie užtikrins, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų teisės pažeidimų“, - rašoma teismo nutarime.
Teismui buvo perduota administracinė byla dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Tačiau teismas nusprendė, kad taip ūkininko veiksmų kvalifikuoti negalima.
Pasak teismo, A.Šaulio ūkyje rasta pašaro arkliams, patikrinimo metu ūkininkas nuo grindinio rinko arklių nesuėsto šieno likučius. A.Šaulys patvirtino, kad arkliai šeriami šienu ir papildomai duodama avižų, pašarai paduodami tris kartus per dieną, girdymas užtikrinamas atnešant kibirais vandenį.
„Šie įrodymai patvirtina, kad A.Šaulys šeria ir girdo arklius, turi jiems pašaro, įrodymų, kad patikrinimo metu arkliai būtų buvę alkani ar ištroškę nėra, patikrinimo aktą surašę liudytojai to taip pat nepatvirtino, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad A.Šaulys, nešerdamas ir negirdydamas arklių juos kankino ir su jais žiauriai elgėsi“, – rašoma teisėjos Astos Vailionienės nutarime.
Pasak teisėjos, nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad arkliams dėl jų nepakankamo maitinimo ar girdymo būtų grėsusi žūtis ar suluošinimas, kad žirgai, liudytojų nuomone, yra per liesi nustatyta tik vizualiai, pagal kiekvieno iš dalyvaujančių suvokimą, gyvūnai nesverti, neatsižvelgta į jų amžių ir fiziologiją, detaliai jie neapžiūrėti, nesiaiškinta, ar jų svorio nesąlygojo amžius, daiktų būklė, vidaus ligos ar parazitai.
Teismas pažymi, kad A.Šaulio laikomi žirgai jojimui, jie negali būti riebūs. Šį faktą pripažino ir patikrinimo metu dalyvavę liudytojai.
Teismui perduotame protokole buvo rašoma, kad nesilaikyta ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, nustatančių, kad šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad būtų kiek galima sumažinta pašaro ir vandens užteršimo bei kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė. Pagrindiniame tvarte ūkininkas nebuvo įrengęs arkliams šėrimo vietos, pašarai buvo dedami ant grindinio, kur kaupėsi ir gyvūnų mėšlas.
Tuo metu A.Šaulys nurodė, jog daro viską, kad jo laikomiems žirgams būtų kuo geriau: visi šeriami ir avižomis, ir šienu, reguliariai mankštinasi, vyresni treniruojami, prisilaikant būtiniausių saugumo reikalavimų, t.y. atsižvelgiama į jų amžių, fiziologinį pajėgumą, anatominius savitumus.
Pasak ūkininko, nė vienas žirgas nėra traumuotas, sužalotas, visi žvalūs ir darbingi, noriai ėdantys, psichologiškai stabilūs, adekvačiai vertinantys aplinką, neagresyvūs, sveiki, pavasariop kiek liesesni, bet neišliesėję, jo žirgai sportiniai, todėl jie niekada nebuvo labai riebūs. Jis sutiko, kad senajame tvarte nebuvo atskirta vieta, kurioje dedamas pašaras arkliams, dėl to apgailestauja.
Pasak vyro, šiuo metu situacija pasikeitusi, tai patvirtina jo pateiktos nuotraukos. Žirgai yra girdomi, vanduo atnešamas kibiru ir duodama jiems gerti tiek, kiek jie nori.
