Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas skyrė garsiajam M.Juškauskui 2 200 litų baudą, nes jis važiavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo.
Prabangų pusamžio vilniečio E klasės „Mercedes“ automobilį patruliai praėjusio birželio 11 dieną sostinėje sustabdė reido metu.
„Prastovėjome gal valandą ar pusantros“, – teisme M.Juškauskas prisiminė, kaip jį sustabdžiusiems patruliams bandė įrodyti, vyriškio supratimu, elementarią tiesą: nors fiziškai vairuotojo pažymėjimo kišenėje neturi, teisė vairuoti transporto priemones iš jo nėra atimta.
Tačiau patruliai, kurių duomenų bazėje įrašyta priešingai, vis dėlto surašė M.Juškauskui protokolą ir perdavė šią administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą teismui.
Mersedesu – 168,4 km/val. greičiu
Visa ši istorija, pasirodo, prasidėjo dar praėjusią žiemą, kai M.Juškauską sustabdę policininkai apkaltino jį viršijus greitį. Dėl to, kad vasario 22 d., apie 10.14 val., Širvintų rajone, automagistralėje Vilnius–Panevėžys vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E500“, jis važiavo 168,4 km/val. greičiu, kai leistinas maksimalus greitis yra 110 km/val., pavasarį Širvintų rajono apylinkės teismas mėnesiui atėmė M.Juškausko vairuotojo pažymėjimą ir dar skyrė 1000 litų baudą.
Naujojoje, sostinėje nagrinėtoje byloje, M.Juškauskas bandė aiškinti kitą, taip pat, jo nuomone, savaime suprantamą dalyką. Esmė: Širvintų teisėja, teismo pirmininkė Danguolė Šuminaitė
 |
| Kadras iš filmuotos medžiagos/M.Juškauskas, kalbėdamas per garsiakalbį, persekioja ir stabdo policijos automobilį. |
neturėjo įstatymų suteiktos teisės nutarimo vykdymą atidėti be asmens, kuriam gali būti paskirta arba jau paskirta administracinė nuobauda, prašymo (Lietuvos Respublikos ATP kodekso 306 straipsnis).
Kitaip tariant, M.Juškausko supratimu, jei nutarimas už greičio viršijimą mėnesiui atimti iš jo pažymėjimą buvo paskelbtas kovo 18 dieną, jis įsigaliojo iš karto ir galiojo iki balandžio 18 dienos.
Skirtingai nei, pavyzdžiui, baudžiamajame procese, kur aiškiai reglamentuota, jog paskelbtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neįsiteisėja ir jokiu būdu negali būti nedelsiant vykdomas.
Teisėjai terminus skaičiuoja savaip
Tačiau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas situaciją įvertino kitaip.
Pavasarinį Širvintų teismo nutarimą M.Juškauskas buvo apskundęs aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismui, o pastarojo pirmininkas Artūras Šumskas nutartį (skundas atmestas) paskelbė gegužės 27 dieną.
Teismas skaičiuoja, kad tokiu atveju M.Juškausko teisių atėmimas įsigaliojo nuo šio apeliacinės instancijos teismo verdikto ir galiojo beveik visą birželį.
Nors, pagal M.Juškauską, tai, jog jis pasinaudojo teise apskųsti pirminį nutarimą, nenukėlė jo įsigaliojimo datos, nes jis pats to neprašė, o kitokių galimybių įstatymai nenumato.
M.Juškauskas iškėlė versiją, kad policijos pareigūnai matavo ne jo, o savo automobilio greitį.
M.Juškauskas 15min.lt minėjo, kad pastarąjį teisėjo A.Virbalo nutarimą taip pat skųs aukštesniam Vilniaus apygardos teismui, prieš tai, tikriausia, sumokėjęs jam skirtą baudą arba paprašęs kol kas atidėti šio nutarimo vykdymą.
Pastabų ir argumentų lavina nepadėjo
M.Juškauskui argumentų ir ūpo įrodinėti savąją tiesą netrūksta. Nuo pat šios istorijos pradžios jam nepriimtini nei kelių policininkų veiklos metodai, nei teismų darbas.
Vilniaus apygardos teismui skirtame M.Juškausko apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad vaizdo įrašo metu rodomų skaičiavimų pradžios nesutampa, jų keitimosi metu nematyti jokio automobilio, todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnai matavo savo automobilio greitį. Taip pat nėra duomenų, prieš kokį atstumą iki jo automobilio policijos pareigūnai pradėjo ir kokiam atstumui likus baigė matuoti jo transporto priemonės greitį. Atsižvelgiant į tai, jo automobilio greičio fiksavimo metu policijos pareigūnai galimai važiavo prisivejančiai, taip siekdami gauti didesnius duomenis. Pasak nubaustojo, policijos pareigūnų automobilio momentinis greitis neatitinka per matavimo laiką nustatyto greičio vidurkio.
Apeliaciniame skunde M.Juškauskas taip pat teigė, kad policijos pareigūnai vairavo automobilį be 360 laipsnių kampu matomų švyturėlių, taip pažeisdami Kelių eismo taisykles (KET). Iš automobilio „Mercedes Benz E500“ išlipęs keleivis fotografavo padarytą pažeidimą, tačiau teismas nekvietė šio asmens liudyti į teismo posėdį. Vaizdo įrašas ir pačių policijos pareigūnų teiginiai įrodo, kad jie nerodė jam jokio signalo sustabdyti transporto priemonę ir nieko nesakė per garsiakalbį. Teismas taip pat neatsižvelgė į policijos pareigūno R.S. veiksmų ir parodymų neobjektyvumą, kadangi pastarasis pažįsta jį.
M.Juškauskui užkliuvo ir tai, kokiu būdu buvo įrašytas DVD su greičio matavimo sistemos „Trip Track“ duomenimis ir kokiu būdu jis buvo perduotas teismui.
360 laipsnių kampu matomi švyturėliai nebūtini?
Atmetęs visus pažeidėjo argumentus, Vilniaus apygardos teismas Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimą paliko nepakeistą ir M.Juškausko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši teisėjo Artūro Šumsko nutartis neskundžiama.
Į visas apelianto pastabas teismas atsakė motyvuotai.
Pavyzdžiui, dėl to, kad patys pareigūnai pažeidė KET, matavę jo greitį iš automobilio, neturinčio 360 laipsnių kampu matomų švyturėlių, nutartyje paaiškinta taip: M.Juškauskas traukiamas administracinėn atsakomybėn už leistino greičio viršijimą (Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.), o ne už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.). Todėl nagrinėjamu atveju nėra vertinamos apeliaciniame skunde nurodytos nubaustojo vairuoto automobilio stabdymo aplinkybės, t.y. kad neva jis buvo stabdomas policijos pareigūnų automobilio be 360 laipsnių kampu matomų švyturėlių, policijos pareigūnai nerodė jam jokio signalo ir nesakė per garsiakalbį sustabdyti transporto priemonę, kadangi jos išeina iš bylos nagrinėjimo ribų.
Neteisėtais būdais gauti duomenys negali būti naudojami bylose kaip įrodymai.
Tiesa, šią formaliai neskundžiamą apygardos teismo nutartį, kaip irgi neteisėtą, M.Juškauskas netgi bandė apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau pastarasis atsisakė skundą priimti.
Kas yra teisėti įrodymai?
M.Juškauskas teismams ir visiems kitiems siūlo vadovautis jau suformuota aukščiausios instancijos teismo praktika, kurios esmė – kad neteisėtais būdais gauti duomenys negali būti naudojami bylose kaip įrodymai. Pavyzdžiui, jei teismas būtų pripažinęs, kad „Mercedes“ greitį matavę policininkai neturėjo tinkamų švyturėlių, vadinasi, jų surinkti įrodymai vertintini kaip nelegalūs.
M.Juškauskas primena, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. nutartimi dėl vieno jo paties skundo išaiškino ir suformavo įrodymų rinkimo į administracines bylas praktiką ir tuo metu tik LVAT turėta teise ją paskelbė vadovavimuisi visose valstybės institucijose, teismuose ir visoje visuomenėje.
„Teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad ATP bylų teisenoje įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expresis verbis nėra išdėstytas ATP kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 str. 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 str., kuriuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso uždaviniu yra pripažįstama saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad <...> visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei.
LVAT teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teisėtumo principas yra vienas esminių, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus.
Teisės ir mokslo bei teismų praktikoje yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam tikrų veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių“, – rašoma LVAT išplėstinės kolegijos nutartyje.
