Rusijos prokurorams išsiųstame teisinės pagalbos prašyme taip pat prašoma supažindinti buvusius „Snoro“ vadovus su jiems pareikštais įtarimais ir juos apklausti, pranešė Generalinė prokuratūra.
Vilniaus miesto apylinkės teismas vasario pabaigoje patenkino prokurorų prašymą ir pripažino įtariamaisiais R.Baranauską ir V.Antonovą, kurie nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai. Tai yra viena iš būtinų sąlygų, siekiant teisti besislapstančius asmenis.
Seimas pernai spalį priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala, o įtariamas asmuo yra ne Lietuvoje ir negali būti išduotas. Pataisos sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis, jiems nedalyvaujant.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo buvo pradėtas 2011 metais. Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendęs tuo metu Londone gyvenusius V.Antonovą ir R.Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje.
V.Antonovas ir R.Baranauskas įtariami piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu ir iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu.
Tikėtina, kad ateityje tokių veiksmų bus imtasi ir prieš žlugusio Ūkio banko didžiausią akcininką Vladimirą Romanovą, taip pat besislapstantį Rusijoje.
Rusija buvusiems „Snoro“ ir Ūkio banko akcininkams R.Baranauskui ir V.Romanovui yra suteikusi politinį prieglobstį.
„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje, Ūkio bankui bankroto byla buvo iškelta 2013 metais.
