Lietuviška Temidė – prieš Grozno angelus

Kauno miesto apylinkės teismas pasiuntė už grotų sutuoktinius čečėnus Maliką ir Khadizhat Gatajevus, apie kurių pasiaukojimą globojant per karą našlaičiais likusius mažamečius tautiečius vokiečiai buvo sukūrę filmą „Grozno angelas“.
Antrankiai
Antrankiai / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.
Temos: 2 Angelas Groznas

Rusijos pilietybę turintys 40-metis M.Gatajevas ir 4 metais vyresnė jo žmona pripažinti kaltais dėl savavaldžiavimo. Prieš globotinius jie naudodavo psichinę bei fizinę prievartą, juos fiziškai žalodavo, o vieną globotinę net grasino nužudyti. Abiem skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi M. ir K.Gatajevai suimti jau beveik 8 mėnesius, kalėti jiems liko nedaug. Jeigu aukštesnės instancijos teismas, kuriam šį nuosprendį apskųs prokurorai, jo nepakeis.

Kaltinimą palaikiusios Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės iniciatyva ši byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose. „Bus paskelbta daug duomenų apie itin privatų asmeninį gyvenimą bei kalbama apie labai asmeniškas aplinkybes, susijusias su 9 mažamečių privatumu“, - teigė ji teismui. Prokurorės prašymą teismas patenkino, nors kaltinamieji ir jų advokatai bandė tam priešintis (M.Gatajevui buvo pasamdytas vienas brangiausių ir garsiausių Kauno advokatų Ričardas Girdziušas).

Nuosprendis vakar buvo paskelbtas gana neįprastomis aplinkybėmis – už užrakintų teismo salės durų, todėl dalis žurnalistų ir beveik visa kaltinamųjų palaikymo komanda taip ir liko koridoriuje.

Sušvelnino kaltinimą

Gatajevai buvo sulaikyti pernai spalį pačiame Kauno centre. Tai buvo ilgai rengta Valstybės saugumo departamento (VSD) operacija. Būtent į šią tarnybą kreipėsi viena iš M. ir K.Gatajevų globotinių, kurios santykiai su sutuoktiniais buvo sudėtingiausi.

VSD bei prokurorai buvo pateikę M. ir K.Gatajevams kitokių kaltinimų. Sunkiausias iš jų buvo „turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą“. Už tai grėsė laisvės atėmimas iki 8 metų. Tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas Almantas Lisauskas kaltinimą perkvalifikavo į švelnesnį – savavaldžiavimą, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už tai grėsė laisvės atėmimas iki 5 metų.

Teismo manymu, kaltinamieji turėjo teisę reikalauti iš globotinių padėti šeimai finansiškai, tačiau jie tai darė pažeisdami įstatymus – čečėnų papročiai prieštarauja Lietuvos, kurioje jie šiuo metu gyvena, Konstitucijai.

Dėl 3 sukčiavimo epizodų M.Gatajevas išteisintas.

M. ir K.Gatajevams skirtos artimos minimalioms bausmės. Motyvuota tuo, kad, teisėjo įsitikinimu, jie vykdė „savo teisėtus interesus“, be to, nė vienas iki šiol nebuvo teistas.

Reali laisvės atėmimo bausmė skirta dėl to, kad savavaldžiauta beveik 2 metus, daug nukentėjusiųjų ir visi jie buvo priklausomi nuo kaltinamųjų.

Grasinimai įrašyti

Visi M. ir K.Gatajevams inkriminuoti epizodai susiję su 20-mete globotine. Pastarajai iš pareigūnų gautu diktofonu pavyko įrašyti, kaip globėjai grasina jai nurauti galvą, nuskųsti plikai ir išsiųsti į Čečėniją. Grasinta ir papjauti bei perplėšti gerklę. „Sutinku tave nužudyti ir po to 20 metų „sėdėti“! – cituojami nuosprendyje globėjos grasinimai.

Globėja merginą talžydavo rankomis, šluota, skėčiu. M.Gatajevas ją auklėjo dar baisiau – mušdavo kėde per galvą, grasindavo peiliu, smaugdavo, parblokšdavo ant grindų, trenkdavo sieną.

Nukentėjusiaisiais pripažinti 6 M. ir K.Gatajevų globotiniai, prieš kuriuos naudota psichinė prievarta, dažniausiai grasinant išvežti atgal į Čečėniją. Nuosprendyje teigiama, kad vyresnieji globotiniai buvo verčiami susirasti darbą ir atiduoti globėjams visą uždarbį arba mokėti jiems kas mėnesį 500-600 litų duoklę. Globotiniai dirbdavo nelegaliai. Oficialiai jie visi mokėsi.

Globėjų savivalę patvirtino ir dalis liudytojų, kurių akyse būdavo rengiamos parodomosios egzekucijos. Anot jų, buvo baudžiama už menkiausią nusižengimą. Lietuvoje gyvenantys Gatajevai vertė globotinius laikytis viduramžiškų savo tautos papročių, apie kuriuos kalbama čečėnų papročių sąvade „Adate“. Pavyzdžiui, 20-metė užsitraukė jų rūstybę, panorusi gyventi atskirai – pagal čečėnų papročius, mergina gali gyventi atskirai tik tada, kai išteka.

Globėjų netrūko

M. ir K.Gatajevai su 1 savo vaiku, 2 įvaikintais bei keliolika globotinių atvyko į Lietuvą praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Lietuvoje jie atsidūrė padedami įtakingų to meto politikų. Nuo to laiko jiems vis pratęsiami laikini leidimai gyventi mūsų šalyje.

Kauno miesto savivaldybė paskyrė šiai šeimai socialinį būstą prestižinėje V.Putvinskio gatvėje – erdvų apie 100 kvadratinių metrų butą senos statybos name. O prieš porą metų Vokietijoje registruota pabėgėlių rėmimo organizacija „Kavkaz Kinder“ nupirko šiai šeimai ir vieno aukšto namą Karmėlavoje (Kauno r.). Kiekvienam globotiniui ši organizacija kas mėnesį moka po 180 eurų.

Iš Kauno rajono savivaldybės Gatajevai porą kartų prašė skirti lėšų jų namo remontui. Tačiau jiems buvo atsakyta, nes šeimą aplankęs Karmėlavos seniūnas konstatavo, kad tokias gyvenimo sąlygas turi ne visi lietuviai. Turėjo Gatajevai ir kitokių užgaidų. Pavyzdžiui, nuvedę vieną iš mažesniųjų globotinių į Karmėlavos vaikų darželį, pageidavo, kad kiti vaikai mokytųsi bendrauti su juo čečėnų kalba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų