Kaip praneša Aukščiausiasis Teismas, bylą nagrinėjusi LAT teisėjų kolegija, sutikdama su garbės teismo motyvais, konstatavo, kad teisėjo imunitetas nėra absoliutus. Tiek Konstitucijos nuostatose, tiek Teismų įstatyme yra įtvirtintas funkcinis teisėjo imunitetas. Jis yra siejamas su jų nepriklausomumo užtikrinimu einant pareigas.
LAT pabrėžė, kad Teismų įstatyme įtvirtinto draudžiamų teisėjo atžvilgiu atlikti veiksmų sąraše prokuroro teisė susipažinti su informacija nėra nurodyta. Taigi nėra jokių racionalių argumentų teisėjui jokiais atvejais netaikyti jokių prievartinio pobūdžio veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pabrėžiama, kad tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus proporcingumo principo požiūriu pateisinamas intensyvesnis prievartos priemonių taikymas. Nagrinėtoje situacijoje sprendimas leisti susipažinti su telekomunikaciniais įvykiais ir N.Venckienei priklausančio mobiliojo telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis buvo priimtas tiriant dviejų žmonių nužudymo aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė N.Venckienės skundo argumentus dėl šališko bylos nagrinėjimo.
„Nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kuris nors iš garbės teismo narių turėjo pareigą nusišalinti“, – konstatavo Aukščiausiasis Teismas.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
