2012 metų gegužę Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltu dėl tarpininkavimo kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba pripažino buvusį Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos tyrėją S.Uždavinį. Jam skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtas dvejiem metams.
Per bausmės atidėjimo laiką nuteistasis negali išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms. Jam taip pat skirta sumokėti 10 MGL dydžio - 1,3 tūkst. litų įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skirti lygtinę bausmę ekspolicininkui siūlė ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras.
Nuosprendis buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, tačiau jis nuosprendį paliko galioti.
Bylos duomenimis, buvęs kriminalistas už 60 tūst. litų kyšį bausmę atliekančiam nuteistajam A.B. žadėjo paveikti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo teisėjus bei prokurorus, nagrinėsiančius Vilniaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Metai buvo įvertinti 10 tūkst. litų.
S.Uždavinį pareigūnai sulaikė 2010 metų gegužę. Jis tikino, kad A.B. jam buvo reikalingas kaip informatorius, todėl gavo įkalinimo įstaigoje nuteistiesiems draudžiamus laikyti daiktus.
Be to, tyrėjas neteisėtai į įkalinimo įstaigą nuteistajam įnešė tris mobiliuosius telefonus ir SIM kortelių.
Kriminalistas iš nuteistojo buvo gavęs 21 tūkst. litų. Jis teigė, kad pinigus skolinosi.
A.B. kalėjo už sukčiavimą. Pagal tuo metu galiojusią lygtinio paleidimo tvarką pataisos namai buvo nusiuntę teikimą teismui dėl šio nuteistojo paleidimo į laisvę, tačiau teikimas buvo atmestas. Tada A.B. suprato, kad buvo apgautas kriminalisto ir kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Kasaciniame skunde LAT teigiama, kad S.Uždavinys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė prašęs A.B. paskolinti pinigų dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių brolio gyvenime. Pinigus esą gavęs kaip paskolą, kurią ketino grąžinti.
Skunde teigiama, kad slapta užfiksuotuose S.Uždavinio ir A.B. pokalbiuose nenustatyta, kad A.B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos būtų siejamas su piniginiu atlygiu - priešingai, buvo kalbama apie pinigų grąžinimo galimybes ir pasirengimą tai padaryti.
„Iš bylos medžiagos aišku, kad ne A.B. prašymo lygtinai paleisti atmetimas, o šio pareikalavimas grąžinti dalį pinigų lėmė tai, kad S.Uždavinys dalį jų (500 litų) grąžino. Taigi tarp S.Uždavinio ir A.B. susiklostė paskoliniai santykiai, kurie galėjo būti įvertinti kaip viešųjų ir privačių interesų konfliktas (etine, drausmine prasme), bet ne kriminalizuoti", - rašoma kasaciniame skunde.
Nuteistasis ir jo gynėjas teigė, kad teismų sprendimai grindžiami prielaidomis, prieštaringomis ir nelogiškomis išvadomis, kaltinantiems įrodymams suteikiant pranašumą ir nepagrįstai atmetant įrodymus, liudijančius S.Uždavinio nekaltumą.
LAT paskelbė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo S.Uždavinio skundą, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą - dar kartą vertino bylos įrodymus, jų patikimumą bei pakankamumą.
Pasak LAT, priimtoje nutartyje teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl konkrečių įrodymų bei jų visumos vertinimo.
„Pažymėtina, kad atmesdamas apeliaciniame skunde nuteistojo pateiktas versijas dėl tarnybinės užduoties vykdymo, dėl paskolų iš A.B. ėmimo ir pan. (nurodytas tiek jo apeliaciniame, tiek ir kasaciniame skunduose) apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir argumentuotai, remdamasis įrodymais, paneigė kaip neatitinkančiais tikrovės", - paskelbė LAT.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad įrodinėjimą reglamentuojančių Baudžiamojo proceso kodekso normų esminių pažeidimų nebuvo padaryta.
