Į korupcijos skandalą įsivėlusio Vilniaus teisėjo karjerą sužlugdyti padėjęs Latvijos pilietis 37 metų Romanas Šnipkis pats yra teisiamas baudžiamojoje byloje, tačiau dėl bendradarbiavimo su Lietuvos teisėsauga jis mėgaujasi fantastiškomis nuolaidomis.
Apeliaciniame teisme netikėtai paaiškėjo, kad Lietuvos prokurorai nebeprašo nuteisti šio Vilniuje gyvenančio latvio dėl sukčiavimo, nors pirmosios instancijos teisme tokie kaltinimai jam buvo pateikti ir reikalauta griežtos laisvės atėmimo bausmės.
Prokurorus esą įtikino argumentuotas išteisinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Tuo tarpu nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintą asmenį toks bylos posūkis verčia griebtis už galvos – jei teisiamasis nebus pripažintas kaltu dėl sukčiavimo būdu išviliotos didelės pinigų sumos, nebus pagrindo ir pareikšti R.Šnipkiui šimtatūkstantinio ieškinio.
Automobilių verslo intrigos
Ši jau nuo pat pradžių paini ir kuo toliau tuo labiau pinklinama istorija prasidėjo prieš kelerius metus, kai Artūras Daikeris paskolino R.Šnipkiui solidžią pinigų sumą prabangių automobilių prekybos verslo plėtrai.
Latvis žadėjo už gautus pinigus parūpinti A.Daikeriui keletą prabangių automobilių.
Kreditoriui reikėjo paskolos grąžinimo garantijų, todėl R.Šnipkis įsipareigojo rasti asmenį, kuris sutiktų už jį laiduoti. A.Daikeriui tokios sąlygos tiko.
Bylos duomenimis, R.Šnipkis suklastojo vilnietės Ernestinos Novikovaitės vardu surašytą vekselį ir pateikė jį A.Daikeriui.
Netrukus R.Šnipkis pateko į Lietuvos teisėsaugos gniaužtus – jam iškelta byla tiek dėl dokumento klastojimo, tiek dėl sukčiavimo.
Tada šio kriminalo veikėjų sąraše atsirado dabar jau liūdnai pagarsėjęs, o tuomet – nepriekaištingos reputacijos įtakingas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas.
Iš advokato Sigito Juodelio pasisakymų supratau, kad teisėjas Skirtunas už piniginį atlygį sutiko mano byloje priimti man palankų nuosprendį, tačiau pinigų neperdavimo atveju teisėjas grasino mane iškepti, – yra sakęs Romanas Šnipkis.
„Iš advokato Sigito Juodelio pasisakymų supratau, kad teisėjas Skirtunas už piniginį atlygį sutiko mano byloje priimti man palankų nuosprendį, tačiau pinigų neperdavimo atveju teisėjas žadėjo priimti priešingo pobūdžio, nepalankų sprendimą – grasino mane iškepti“, – Latvijos piliečio R.Šnipkio pasisakymą teisme pernai citavo delfi.lt.
Kaip žinoma, 2012 m. balandžio 10 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai skirtingose Vilniaus vietose sulaikė ne tik teisininką S.Juodelį, bet ir advokatą Vitoldą Petravičių, taip pat sostinės verslininką Laimoną Jurgelevičių.
Tuo pat metu įkliuvo ir R.Skirtunas, tuometinio Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo kabinete ir namuose atliktos kratos.
Slapta garso ir vaizdo aparatūra užfiksavo, kaip advokatas V.Petravičius perduoda teisėjui R.Skirtunui 30 000 litų už palankų sprendimą kaltinamojo L.Jurgelevičiaus byloje.
Išbrokavo R.Skirtuno paskelbtą nuosprendį
Tęsdami tyrimą, STT agentai nutarė įsigilinti į R.Skirtuno jau išnagrinėtą bylą, kurioje teisėjas tarsi įvykdė klastingą savo grasinimą – „iškepė“ latvį R.Šnipkį.
Pagal R.Skirtuno paskelbtą nuosprendį, šiam Latvijos piliečiui buvo skirta 3 metų ir 6 mėnesių realaus laisvės atėmimo bausmė dėl 33 000 eurų (bemaž 114 000 litų) vekselio suklastojimo ir svetimo asmens dokumento turėjimo.
Be to, iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai buvo priteista beveik 112 000 litų (apie porą tūkstančių litų R.Šnipkis A.Daikeriui buvo įstengęs grąžinti).
Paaiškėjo, kad R.Šnipkis jau tam tikrą laiką buvo slaptas Lietuvos teisėsaugos informatorius. Netgi į savo baudžiamosios bylos posėdžius pas teisėją R.Skirtuną latvis vaikščiodavo apsikarstęs slapta viską įrašančia aparatūra.
 |
| Buvęs teisėjas Ryšardas Skirtunas |
Anot R.Šnipkio, jo advokatas S.Juodelis palaikė su R.Skirtunu artimą kontaktą, todėl teisiamasis perdavė savo gynėjui 7 000 litų, kad šis įtikintų teisėją priimti latviui palankų sprendimą. Šie 7 000 litų tebuvo tarpininko honoraras – paties kyšio teisėjui suma esą turėjo siekti kelias dešimtis tūkstančių litų.
Kaip minėta, R.Šnipkio kyšio teisėjas negavo, todėl buvo nuteistas. Tad netrukus dėl korupcijos skandalo R.Skirtuno nuosprendis buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti tam pačiam Vilniaus apygardos teismui.
Kriminalistai prašė teismo nuolaidų
Antrą kartą į tą pačią R.Šnipkio bylą pirmosios instancijos teisme pažiūrėta kitaip: jam skirta tik 90 parų arešto dėl neteisėto disponavimo svetima asmens tapatybės kortele.
Juolab vos pradėjęs nagrinėti R.Šnipkio bylą Apygardos teismas gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) raštą su prašymu priimant nuosprendį atsižvelgti į tai, kad šis latvis sistemingai teikia pagalbą Lietuvos teisėsaugai ir padėjo atskleisti ne vieną sunkų bei labai sunkų nusikaltimą.
Dėl šių nuopelnų R.Šnipkis buvo įtrauktas į valstybės saugomų asmenų sąrašus, į posėdžius jis būdavo vežiojamas kaukėtas, lydimas veidus irgi slepiančių LKPB pareigūnų.
Išteisinamosios nuosprendžio dalies prokurorai neskundė, nes juos įtikino Vilniaus apygardos teismo argumentai, paremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Teisinių niuansų esmė tokia: jei asmuo klastojo vekselį ne tam, kad negrąžintų paskolos, o tam, kad ją gautų – jis negali būti teisiamas už sukčiavimą.
Mat neteisėtai paskolą gavęs žmogus teoriškai gali ją ir grąžinti, o sukčius jau imdamas pinigus žino, kad nesiruošia to daryti.
R.Šnipkis iki šiol nesikrato esąs skolingas, žada su A.Daikeriu atsiskaityti, nors ligšiol, kaip minėta, įstengė atiduoti vos porą tūkstančių litų.
Apeliacija – viltis nukentėjusiajam
Lietuvos apeliaciniame teisme R.Šnipkio baudžiamoji byla nagrinėjama todėl, kad skundą dėl latviui palankaus nuosprendžio pateikė nukentėjusysis. Kategoriškai nesutikdamas, kad tarp jo ir latvio buvo susiklostę paprasčiausi civiliniai turtiniai santykiai, A.Daikeris su savuoju advokatu prašo Apeliacinio teismo skirti R.Šnipkiui 4 metų kalėjimo bausmę, be to, priteisti iš jo 1 000 litų teisinio atstovavimo išlaidų ir visiškai patenkinti ieškinį dėl 112 000 litų žalos.
„Imdamas pinigus Šnipkis jau žinojo, kad paskolos negrąžins“, – teigiama nukentėjusiojo skunde. Beje, anot A.Daikerio, R.Šnipkis iš jo iš viso gavo net 63 000 eurų (tačiau likusi suma buvo skolinta kitomis aplinkybėmis, jos nesusijusios su vekselio klastojimu).
„Jei Šnipkis nebūtų suklastojęs Novikovaitės parašo, pinigų jam nebūčiau skolinęs“, – tikina nukentėjusysis.
Priešingą poziciją Apeliaciniam teismui išdėstė nuteisto advokatė. „Nukentėjusysis nepagrįstai siekia kriminalizuoti tarp jo ir Šnipkio susiklosčiusius santykius“, – tikino R.Šnipkio atstovė.
Prokuratūra laikosi panašios pozicijos. „Vilniaus apygardos teismas ištyrė visas faktines šios bylos aplinkybes ir išdėstė jas balandžio 15 dienos nuosprendyje“, – prokuratūros atstovas paskutiniame posėdyje pabrėžė, kad teismas tiesiog neįžvelgė R.Šnipkio veikloje apgaulės požymių.
Tiesa, prokuroras prašė atmesti ir paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame tikinama, kad Latvijos pilietis nekaltas dėl pas jį rasto svetimo dokumento. Esą tą kortelę jis kažkur rado, kažkur pasidėjo ir paprasčiausiai apie ją pamiršo, neturėdamas jokių piktų kėslų ją panaudoti.
Galutinį sprendimą šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo kolegija, kurią sudaro Aloyzas Kruopys (pirmininkas, pranešėjas), Laima Garnelienė ir Linas Žukauskas, žada skelbti spalio 3 dieną.
