Tuometinio Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus Audriaus Butkevičiaus vairuotojas Vaclovas Jezerskas teigė, kad jį ir A.Butkevičių 1991 metų kovą automatais ginkluoti omonininkai užpuolė beveik pačiame Vilniaus centre.
Vyrams buvo uždėti antrankiai, iš jų atimti ginklai, po to jie atsidūrė užgrobtame tuometiniame Policijos akademijos pastate.
A.Butkevičius su vairuotoju beveik jėga buvo išsodinti iš savo tarnybinio automobilio, paskui turėjo stovėti plačiai išskėtę kojas ir rankomis remtis į mašinos dangtį. Vėliau jie buvo persodinti į milicijos mašiną.
Tai V.Jezerskas sakė Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam buvusių Vilniaus OMON vadų Boleslovo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo bylą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
OMON smogikai vežė į Valakampius
„Su direktoriumi Butkevičiumi, Krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi, kovo 18 dieną 2 val. nakties važiavom Čiurlionio gatve. Čia sustabdė OMON – išlaipino, uždėjo antrankius ir nuvežė į Valakampius. Ryte paleido. Nieko nereikalavo – uždarė į salę ar klasę“, – prisiminė V.Jezerskas.
„Aš gal ne tiek jiems įdomus buvau. Atskirai buvom su Butkevičium uždaryti. Jie (omonininkai – BNS) neslėpė džiaugsmo, kad mus sulaikė, užpuolimo metu mus filmavo. Įkalbinėjo – ką aš darau, kur aš paskui dėsiuosi“, – sakė V.Jezerskas.
Vairuotojas teisėsaugos pareigūnams taip pat yra pasakojęs, kad važiuodamas su A.Butkevičiumi pastebėjo, kad vienas omonininkas priklaupęs ant vienos kojos taikosi šauti į mašinos padangą.
Tuometinis Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius A.Butkevičius taip pat buvo pakviestas liudyti teismui, tačiau neatvyko. Ji tikimasi apklausti vėliau.
Pasipylė šūviai į autobusą
Apie pavojingą omonininkų siautėjimą sostinėje pasakojo ir tuo metu Krašto apsaugos departamente tarnavęs Romas Mintautas.
1991 metų kovo 20 dieną jis autobusu vežė kitus kolegas, grįžtančius iš tarnybos pasienio užkardose.
Pasak R.Mintauto, Liepkalnio gatvėje iš priekio pasirodė karinis automobilis UAZ, vienas iš juo važiavusiųjų parodė į autobuso galinį ratą.
„Kolega sakė „nestok, tai omonininkai“. Aš perjungiau ir toliau – tada pasipylė šūviai į autobusą“, – pasakojo liudytojas.
Omonininkai persekiojo autobusą ir Vilniaus centre. Tu metu gatvėje buvo civilių automobilių ir žmonių.
„Niekas iš mūsų neturėjome ginklų, todėl ugnimi į ugnį neatsakėme. Su pasišaudymais privažiavom iki P.Cvirkos paminklo“, – sakė įvykio liudytojas.
J.Basanavičiaus ir Pylimo gatvių sankryžoje vairuotojas pajuto, kad autobusą dėl peršautos padangos ėmė traukti į dešinę pusę. Vėliau jis lėtai sustabdė autobusą, o vyrai iššoko ir bėgo.
Makutynovičus liepė mane paimti. Kai nuvedė, prasidėjo tyčiojimasis – smūgiavo tarp kojų. Paskui liepė dainuoti tarybinį himną, aš atsisakiau, tada vėl smūgiavo. Liepė bėgti per lauką, o jie pašaudys. Aš vėl atsisakiau. Tada man sudavė per nugarą. Buvo moralinis spaudimas – dabar uždarysim į vagonėlį, padegsim, pasišildysim ir išvažiuosim...
Gelbėdamiesi nuo omonininkų, pareigūnai nubėgo į pirmą pasitaikiusį butą, iš ten telefonu paskambino vadovybei ir gavo įsakymą atvykti į Aukščiausiąją Tarybą.
Pastatė prie sienos, užtaisė automatą
Omonininkų siautėjimą prisiminė ir Remigijus Šeris, daugiau nei prieš dvidešimt metų dirbęs tuometinėje Tarptautinėje tarpmiestinėje telefono stoties aparatinėje Savanorių prospekte Vilniuje.
„Įbėgo viena iš darbuotojų, sakė, kad mus užėmė OMON ir šaudo foje. Iš priekio bėgo du omonininkai – jie pačiupo generalinį už parankių ir įsivedė į kabinetą. Nubėgau į savo kabinetą. Įbėgęs pajutau, kad kažkas čiupo už rankos ir bloškia į sieną. Gavau kelis smūgius į nugarą. Mane įnešė į cechą, pastatė prie sienos, užtaisė automatą. Pasakė, kad jeigu judėsiu – nušaus. Moterys pradėjo klykti. Išjungė visas sistemas, paliko respubliką be ryšio“, – sakė R.Šeris.
Patyčios Tabariškių poste
Apie 1991 metų gegužę iš omonininkų patirtas patyčias liudijo Tabariškių posto budėtojas Albertas Aleševičius.
„Naktį pastebėjau, kad Baltarusijos link mašina važiuoja. Išėjau ant kelio, sustabdžiau mašiną, prisistačiau vairuotojui. Buvo atidarytas langas ir man į veidą įremtas pistoletas. Šalia vairuotojo sėdėjo Makutynovičius. Jis su automatu išlipo, paskui ginklą įrėmė man į nugarą. Už poros minučių pasirodė UAZ su omonininkais. Makutynovičus liepė mane paimti. Kai nuvedė, prasidėjo tyčiojimasis – smūgiavo tarp kojų. Paskui liepė dainuoti tarybinį himną, aš atsisakiau, tada vėl smūgiavo. Liepė bėgti per lauką, o jie pašaudys. Aš vėl atsisakiau. Tada man sudavė per nugarą. Buvo moralinis spaudimas – dabar uždarysim į vagonėlį, padegsim, pasišildysim ir išvažiuosim“, – teismui pasakojo A.Aleševičius.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs birželio 4 ir 5 dienomis.
Lietuvos teisėsauga teigia byloje atskleidusi 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų. Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje. Kadangi kaltinamieji vengia atvykti į teismą, jų byla nagrinėjama už akių.
